- Gimdymas – tai fiziologinis procesas, kai vaisius gimdymo
takais išstumiamas
- iš gimdos. Gimdymo pradžios priežastys iki šiol yra gamtos tebesaugoma paslaptis.
- Varomosios gimdymo jėgos – sąrėmiai – tai nėščiosios gimdos raumenų ritmiški susitraukimai.
- Sąrėmio metu didėja slėgis gimdos viduje, atsiveria gimdos kaklelis ir vaisius spaudžiamas slenka gimdos kaklelio link.
- Gimdymui būdingi ritmiški, vis intensyvėjantys sąrėmiai. Tačiau gimdos susitraukimų gali pasitaikyti ir nėštumo metu bei po gimdymo.
Gimdymo būdai.
Yra keletas gimdymo būdų, dažniausiai jų pasirinkimą lemia vaisiaus būklė ir nėščiosios sveikata.
Yra keletas gimdymo būdų, dažniausiai jų pasirinkimą lemia vaisiaus būklė ir nėščiosios sveikata.
Galima išskirti dvi dideles gimdymo būdų grupes:
- a) natūralus gimdymas (įprastinis gimdymas, kuomet mažylis gimsta natūraliais gimdymo takais be papildomų chirurginių priemonių);
- b) patologinis gimdymas (kuomet per gimdymą atliekamos tam tikros chirurginės manipuliacijos,
- Cezario pjūvio operacijos, gimdymo metu taikomas vakumo ekstraktorius ar akušerinės replės.
Natūralus gimdymas
Normalaus gimdymo trukmė skirtinga.
Pirmakartėms (t.y. pirmą kartą gimdančioms)
gimdyvėms jis trunka apie 12 valandų, pakartotinai gimdančioms – apie 8
valandas. Kartais gimdymas gali tęstis ilgiau, bet neturėtų trukti daugiau kaip
24 valandas.
Gimdymo metu išskiriami trys etapai:
- 1. Atsidarymo laikotarpis. Jo metu veikiant sąrėmiams vis labiau ir labiau
atsiveria
- gimdos kaklelis. Šis laikotarpis trunka nuo reguliarių gimdos susitraukimų pradžios iki visiško gimdos kaklelio atsidarymo. Visiškai atsidaręs gimdos kaklelis yra per 10 cm. Pirmakarčių atsidarymo laikotarpis trunka apie 10 val., o pakartotinai gimdančių – 7 val. Dažniausiai šio laikotarpio pabaigoje plyšta vaisiaus vandenų pūslė ir nuteka vaisiaus vandenys.
- 2. Išvarymo laikotarpis. Jis prasideda visiškai atsidarius gimdos kakleliui ir baigiasi užgimus vaisiui. Šis laikotarpis trunka 1-2 val. Jo metu vaisius slenka gimdymo takais, o gimdyvė tuomet jaučia norą stangintis. Stangos tęsiasi 60-90 sekundžių kas 2-5 minutes. Tai visiškai nevalingas veiksmas. Kiekvieno sąrėmio metu vaisiaus galvutė slenka pirmyn. Gimstančio vaisiaus galva ir liemuo atlieka tam tikrus judesius: iš pradžių galva palinksta, po to pasisuka ir atsilošia, tuomet gimsta vaisiaus pečių juosta ir liemuo. Vaisiaus galva gimdymo takuose sutinka tam tikrą pasipriešinimą. Toje galvos vietoje, kur trintis didžiausia (pakaušyje), susidaro gimdyminis gumbas.
- 3. Placentinis laikotarpis. Jis prasideda užgimus vaisiui, o baigiasi placentos išstūmimu. Dažniausiai placenta užgimsta per 15-20 minučių. Šis laikotarpis pavojingas dėl galimo gimdyvės kraujavimo. Normaliai gimdymo metu moteris netenka 150-300 ml (daugiausia 500 ml) kraujo. Užgimus placentai, kraujavimas sustoja, nes gimda susitraukia ir užspaudžia atviras kraujagysles.
Į gimdyklą nėščioji guldoma tuomet, kai prasideda gimdymas, t.y. kai atsiranda reguliarūs gimdos susitraukimai.
- Pirmuoju (atsidarymo) gimdymo laikotarpiu gydytojas ir akušerė stebi gimdyvės ir vaisiaus būklę.
- Atliekama kadiotokografija, išorinis ir vidinis tyrimai, patikslinama vaisiaus padėtis, gimdos kaklelio būklė, daromi kiti būtini tyrimai.
- Išvarymo laikotarpiu gimdyvė guldoma ant gimdymo stalo. Padėtį (ant šono, nugaros, pusiau gulimą) rekomenduojama pasirinkti pačiai gimdyvei. Šiuo laikotarpiu taip pat atidžiai stebima gimdyvės ir vaisiaus būklė, kaip vaisius slenka gimdymo takais, reguliuojamos stangos, teikiama reikalinga pagalba.
- Placentiniu gimdymo laikotarpiu laukiama, kol užgims placenta. Užgimusi placenta atidžiai apžiūrima, įvertinama, ar ji visa. Po gimdymo gimdyvė dar kurį laiką stebima gimdykloje, vėliau perkeliama į palatą.
Kartais (kai nėštumas užsitęsė ilgiau kaip 41-42
savaites, kai per silpni gimdos susitraukimai ar yra tam tikrų nėščiosios bei
vaisiaus ligų) gimdymas gali būti sukeliamas ar skatinamas.
Efektyvus gimdymo
veiklos sukėlimo metodas yra vaisiaus vandenų pūslės praplėšimas. Jei tai
nepadeda, gimdymo veikla skatinama vaistais: prostaglandinų ar oksitocino
lašine infuzija.
Gimdymo nuskausminimas (epidūras).
Gimdymo nuskausminimas (epidūras).
Sąrėmiai ir stangos sukelia skausmus.
Skausmo jutimas priklauso nuo nėščiosios jautrumo, pasirengimo gimdyti, gimdymo eigos ir kitų veiksnių. Jei gimdyvė bijo, skausmas dar labiau stiprėja. Tačiau yra galimas ir gimdymas be skausmo. Tokią galimybę būtina iš anksto aptarti su gydytoju.
Visų pirma, svarbu tinkamai pasiruošti gimdymui (kuo nėščioji geriau žino
gimdymo eigą, tuo mažiau nerimauja ir bijo), išmokti atsipalaiduoti, tinkamai
kvėpuoti. Nėščiosios gimdymui turi ruoštis nuo pirmojo apsilankymo pas
gydytoją. Be to, svarbi tinkama ir saugi gimdymo aplinka, kvalifikuota pagalba.
Kartais gali padėti netradiciniai gydymo metodai: refleksoterapija,
akupunktūra, homeopatija ir kt.
Šiuo metu gimdymo skausmui malšinti yra taikomos įvairios priemonės:
- 1) Geriamieji arba švirkščiamieji medikamentai. Tačiau dauguma šių vaistų praeina pro placentą ir paveikia ne tik motiną, bet ir vaisių, todėl medikamentus ir tinkamas jų dozes turi parinkti gydytojas.
- 2) Medikamentai, kurie naudojami vietiškai gimdos kaklelio, išorinių lytinių takų nuskausminimui.
- 3) Periduralinė nejautra, kuomet skausmą malšinantys vaistai sušvirkščiami į tarpą tarp juosmens slankstelių ir nugaros smegenų. Šis nuskausminimo būdas labai paplitęs. Po injekcijos moteris visiškai nejunta pilvo apačios ir apatinės kūno dalies, o sąmonė neslopinama. Tačiau sąrėmių metu gali būti sunku stangintis, dėl to gimdymas kartais gali užsitęsti.
Patologinio gimdymo metu dėl įvairių priežasčių tenka įsikišti gydytojui ir padėti naujam žmogui ateiti į šį pasaulį. Kai kuriais atvejais jau iš anksto žinoma, kad bus taikoma chirurginė pagalba (pvz., Cezario pjūvio operaciją teks taikyti tuomet, jei nėščiosios dubuo labai siauras, o vaikelis didelis).
Kitais
atvejais iš anksto negalima numatyti, jog prireiks gydytojo įsikišimo, tuomet
viskas sprendžiama jau gimdymo metu, siekiant užtikrinti saugų gimdymą gimdyvei
ir jos kūdikiui.