› › Mityba neštumo metu

Mityba neštumo metu

Nėščiųjų mityba

Nėštumo metu svarbu sveikai maitintis, kadangi visas mitybines medžiagas vaisius gauna per motinos kraują. 
Taisyklinga, pilnavertė mityba svarbi tiek nėščiosios sveikatai, tiek normaliai vaisiaus raidai. 

Augančiam vaisiui reikia pakankamai baltymų, riebalų, angliavandenių, mineralinių medžiagų, vitaminų.
Maisto grupės
Valgymų skaičius
Pieno grupė(1 puodukas – 220 g)
4
Mėsa ar jos pakaitalai (60-90 g)
3

Vaisių ir daržovių grupė (120 g):
produktai, turtingi vit A,
produktai, turtingi vit C.
4
Duona (riekelė duonos)
4
Kitas maistas
Priklauso nuo kalorijų poreikio

Dietos principai:
  • *  Valgyti 6 kartus.                                                                                    

      
  • *  Nėščiajai pridėti 300 kcal per dieną (palyginus su ankstesne dieta iki nėštumo).
  • *  Prie rekomenduojamo baltymų kiekio pridėti 30 g (0,6 g / 1 kg kūno masės) per dieną kiekvieną nėštumo ketvirtį.
  • *  Rekomenduojami gyvūninės kilmės baltymai (pienas, liesa mėsa, vištiena, kalakutiena, žuvis, kiaušiniai).
  • *  Beveik pusė visų per parą suvartojamų riebalų turi būti augalinės kilmės (saulėgražų, sojų, rapsų, kukurūzų aliejus), kita dalis – pieno (sviestas, grietinė). Angliavandenių nėščioji gauna valgydama duoną, miltų gaminius, kruopas, cukrų, bulves, pupeles, žirnius, vaisius, daržoves.
  • *  Rekomenduojama mažinti valgomosios druskos vartojimą, antrąją nėštumo pusę jos galima vartoti ne daugiau kaip 10 g, o paskutiniaisiais 2-3 nėštumo mėnesiais – po 5-7 g per parą. Druska skatina skysčių susilaikymą audiniuose.
  • *  Padidinti kalcio ir fosforo kiekį, pridedant po 0,4 g kalcio per dieną prie rekomenduojamo kiekio (rekomenduojamas paros kalcio kiekis – 1500 mg, fosforo – 3000 mg, tokį kalcio kiekį galima gauti išgeriant maždaug 1 litrą lieso pieno kasdien).
  • *  Papildomai skiriama 150 mg magnio per dieną (magnio šaltiniai – liesas pienas, liesa mėsa, neskaldyti grūdai, daržovės, vaisiai).
  • *  Pakankamas geležies kiekis. Geriausiai įsisavinama mėsoje, paukštienoje, žuvyje esanti geležis. Vitaminas C gerina geležies rezorbciją.
  • *  Vartoti druską praturtintą jodu.
  • *  Reguliuoti kūno masės didėjimą.
  • *  Nevalgyti saldumynų, taip pat vengti aštrių padažų, kepto bei riebaus maisto.
  • *  Kūno masę galima mažinti tik po gimdymo.
  • *  Vatoti turtingą vitaminų maistą: pieną ir jo produktus, mėsą, žuvį, paukštieną, kepenėles, neskaldytus grūdus, rupią duoną, žalias daržoves, citrusinius vaisius, pomidorus, kopūstus, bulves.
  • *  Vengti vartoti alkoholį, rūkyti.
  • *  Riboti kavos ir kofeino turinčių gėrimų vartojimą iki 1 puodelio (220 g) per dieną.
  • *  Jei pykina ar vemiama, riboti riebų maistą. Valgyti dažnai, bet po truputį.
  • *  Jei gimdyvė valgo pati tarp sąrėmių turi vyrauti angliavandenių turintis maistas, tyrės konsistencijos maistas. Siūloma balta duona, džiūvėsiai su uogiene, kepti ar virti vaisiai, drebučiai, vaisių sultys, sultinys, arbata su cukrumi.
  • *  Pirmasis valgumas po gimdymo – skystas maistas.

Pirmoje nėštumo pusėje moteris gali valgyti viską. Antroje nėštumo pusėje ima sparčiai augti vaisius, intensyvėja moters organizmo funkcijos, todėl maisto kaloringumas turi būti šiek tiek didesnis (apie 2400 kcal). Nėščiosios paros maisto racione turi būti 100-110 g baltymų, apie 75 g riebalų, 350-400 g angliavandenių.

Sveika nėščioji per parą gali suvartoti maždaug 1,5-2 litrus skysčių.
Nėščioji per parą turi suvalgyti 400-500 g daržovių ir 200-300 g vaisių.

Nėštumo metu augant vaisiui ir suintensyvėjus moters medžiagų apykaitai, reikia gerokai daugiau vitaminų. Jų tūkumas gali sutrikdyti vaisiaus raidą, sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą. Tačiau kai kurių vitaminų (ypač A, D, E) perteklius gali būti taip pat pavojingas.
Trumpai apžvelgsime pagrindinius vitaminus.

Vitaminas A (retinolis) – tai augimo vitaminas. 
Optimalia vitamino A paros doze nėščiajai laikoma 2500 tarptautinių vienetų (TV). 
Svarbiausias jo šaltinis – 
  • žuvų kepenys, 
  • sviestas, 
  • mėsa, 
  • kiaušinio trynys. 



Vitamino pirmtakas (provitaminas) yra karotinas, kurio esama augaliniuose produktuose (morkose, mėlynėse, juoduosiuose serbentuose, svogūnuose, persikuose, abrikosuose, grybuose). Kai karotiną veikia tam tikras fermentas, žarnų sienelėse, kepenyse ir odoje susidaro vitaminas A.

Vitaminas D dalyvauja kalcio ir fosforo apykaitoje. 
Jo trūkstant vaisius suserga rachitu. Žinomos 7 šio vitamino rūšys, bet praktiškai svarbiausi – vitaminai D2 ir D3. 
Mielėse ir kai kuriuose augaluose, svieste, piene, kiaušinio trynyje, ikruose, kepenyse yra šio vitamino pirmtakų. Kai šiuos pirmtakus veikia ultravioletiniai spinduliai, jie virsta vitaminu D2 (ergokalciferoliu) ir D3 (cholekalciferoliu). 

Sveikoms nėščiosioms vitamino D preparatų skiriama tik žiemą ir pavasarį (nors galima jo ir visai neduoti), pakanka 400-500 TV vitamino per parą. 
  • Skiriant nėščiajai dideles vitamino D dozes, ypač kai jos papildomos intensyviomis saulės voniomis, galima vaisiaus hiperkalcemija (padidėjusi kalcio koncentracija kraujyje). 
Dėl to naujagimiui gali būti aortos ir plautinio kamieno (pagrindinių kraujagyslių) susiaurėjimas, griaučių mineralizacijos sutrikimų, dantų anomalija, inkstų pažeidimas. Todėl visų nėščiųjų profilaktika vitaminu D netikslinga.

Vitaminas E (tokoferolis). 
Jo per parą reikia 20-30 mg. Kai nėščiosios organizme jo trūksta, gali žūti vaisius, įvykti persileidimas. Tačiau didelės vitamino E dozės pasižymi teratogeniniu (apsigimimus sukeliančiu) poveikiu. Jo gausu aliejuose, salotose, petražolėse, kopūstuose, vaisiuose, taip pat svieste, kepenyse, kiaušiniuose, mėsos produktuose.

Vitaminas B1 (tiaminas) svarbus medžiagų apykaitai, nervų sistemos vystymuisi. 

Jo per parą organizmui reikia 10 mg. Kai trūksta vitamino, susergama sunkiomis nervų sistemos ligomis. 

Daug vitamino B1 yra 
  • alaus mielėse, 
  • kepenyse, 
  • inkstuose, 
  • grūduose 
  • ir ankštiniuose augaluose. 
Eksperimentais nustatyta, bet kliniškai neįrodyta, kad labai didelės vitamino B1 dozės gali sukelti griaučių anomalijų.

Vitaminas B2 (riboflavinas) – augimo faktorius. 
Jo per parą organizmui reikia 2 mg. Kai trūksta riboflavino, blogiau augama, susergama akių, odos ir gleivinės ligomis. 
  • Jis svarbus hemoglobino gamybai, 
  • baltymų, 
  • angliavandenių apykaitai, 
  • skatina vaiko augimą, 
  • audinių regeneraciją. 
Svarbiausias jo šaltinis – augalai (morkos, pomidorai, abrikosai, kriaušės, špinatai, arbata, kava).
Šio vitamino taip pat gausu alaus mielėse, kepenyse, inkstuose, mėsoje, kiaušiniuose, pieno produktuose.

Vitaminas C (askorbo rūgštis) dalyvauja organizme vykstančiuose oksidacijos procesuose, aktyvina intraląstelinius fermentinius procesus. 
Jo per parą organizmui reikia 50-100 mg. Šio vitamino būtinai reikia normaliai nėštumo eigai. Kai jo trūksta, gali įvykti persileidimas ar priešlaikinis gimdymas. 
Daug vitamino C yra daržovėse, vaisiuose, uogose. Kadangi nėščiosios organizmo poreikis šiam vitaminui didėja, tai ji turi valgyti daugiau produktų, kuriose gausu šio vitamino.

Žiemą ir pavasarį rekomenduotina nėščiosioms papildomai skirti vitamino C dražė ar tabletėmis.
Vitaminas PP (nikotino rūgštis) įeina į fermentinių sistemų sudėtį, dalyvauja medžiagų apykaitoje. Per parą organizmui jo reikia 15 mg. Nikotino rūgšties yra mielėse, mėsoje, kepenyse, grūduose.

Nėštumo metu žymiai padidėja folio rūgšties poreikis. Yra duomenų, jog apsigimimų, ypač nervinio vamzdelio defektų, gali sumažėti, jei nėščiajai dar prieš planuotą nėštumą papildomai skiriama folio rūgšties.

Maistas turi būti įvairus, skaniai pagamintas, šviežias. Valgyti reikia reguliariai, nedidelėmis porcijomis ir dažnai. Taip gaunamas pakankamas kiekis energijos ir reikalingų medžiagų, kurios lengvai įsisavinamos.

Tags :