Moterų tyrimai ir konsultacija: nėščiosios patikrinimas

Moterų konsultacija: nėščiosios patikrinimas ir tyrimai 
Pirmasis pokalbis
Per pirmą apsilankymą gydytojas apklausia nėščiają, norėdamas sužinoti, ar niekas negali 

 pakenkti nėštumui ir kūdikiui, pildo medicininę dokumentaciją (nėščiosios kortelę). Dažniausiai klausiama:

Bendrasis apžiūrėjimas. Pirmą kartą gydytojas apžiūri, išklauso širdį, plaučius, pamatuoja kraujospūdį, patikrina krūtis (ar nėra sukietėjimų, ar neįtraukti speneliai), paklausia, ar sveiki dantys. Dar prieš pastojant reikėtų profilaktiškai apsilankyti pas stomatologą. Bendrosios apžiūros metu taip pat kreikiamas dėmesys į nėščiosios kūno sudėjimą, odos būklę, pilvo apimtį ir formą. Apžiūrimos kojos, čiurnos ir plaštakos, ar nėra patinimų. Nedidelis pabrinkimas per paskutines nėštumo savaites – normalus reiškinys, ypač vakarais, tačiau didelis pabrinkimas gali būti pavojingų būklių (preeklampsijos) požymis.

Kiekvienai nėščiai moteriai sudaromas individualus moters priežiūros ir vaisiaus būklės tyrimų planas. Ne mažiau kaip du kartus per visą nėštumo laikotarpį turi ištirti terapeutas, o prireikus ir kiti specialistai.

Ūgis matuojamas pirmą kartą, svoris – kiekvieną kartą. Svarbu sekti, ar tinkamai didėja svoris. Kartais pirmaisiais nėštumo mėnesiais svoris gali nukristi dėl rytinio pykinimo. Nereikėtų jaudintis – tai įprasta.

Kraujospūdis matuojamas kas kartą. Nėštumo metu kraujospūdis paprastai esti šiek tiek mažesnis. Jis matuojamas reguliariai, norint aptikti ir kontroliuoti staigų jo padidėjimą. Normalus kraujospūdis yra apie 120/70 mmHg. Susirūpinti reikia, jei jis pakyla virš 140/90 mmHg. Padidėjęs kraujospūdis gali reikšti įvairius pavojus, tačiau jis gali padidėti ir dėl laukimo konsultacijoje, dėl jaudinimosi. Todėl po kiek laiko reikia pamatuoti dar kartą.

Pilvas apžiūrimas ir matuojamas kas kartą. Pagal pilvo formos pakitimus galima spręsti apie nėštumo eigą. Jei nėštumas normalus, o vaisiaus padėtis taisyklinga, pilvas būna ovalo formos. Apžiūros metu gydytojas švelniai paspaudo pilvą, kad nustatytų, kur gimdos viršus. Tai rodo, kaip auga kūdikis. Pilvo apimtis matuojama centimetrine juostele bambos aukštyje. Nėštumo pabaigoje pilvo apimtis yra 90-100 cm (daugiavaisio nėštumo metu esti didesnė). Gimdos dugno aukštis matuojamas centimetrine juostele ir akušeriniu skriestuvu.


 Labai svarbus dubens matavimas. Žinant dubens matmenis galima planuoti gimdymo eigą ir galimas komplikacijas. Paprastai matuojami keturi dubens matmenys: tarpdyglinis (tarp viršutinių priekinių klubo dyglių), tarpskiauterinis (tarp klubakaulio sparnų skiauterių), tarpgūbrinis (tarp šlaunikaulių didžiųjų gūbrių) skersiniai matmenys ir išorinė jungė (tarp gaktinės sąvaržos ir stuburo paskutiniojo juosmens slankstelio). Matuojant dubenį, svarbu įvertinti kaulų storį, nes kuo storesni kaulai, tuo mažesnė kaulinio dubens ertmė, kuria slenka vaisius gimdymo metu. Kaulų storį apytikriai galima įvertinti pagal riešo sąnario apimtį, ji paprastai yra apie 14 cm. Didesnė riešo apimtis rodo, kad nėščiosios kaulai (ir dubens) yra storesni, o dubens talpa atitinkamai mažesnė.
Antrojoje nėštumo pusėje vienas svarbiausių akušerinių tyrimų yra pilvo apčiuopa. Ja nustatoma vaisiaus dalys, dydis, padėtis, pirmeiga (galvinė ar sėdmeninė).

Vaisiaus širdies tonų išklausymas. Vaisiaus širdies tonai yra pagrindinis požymis, rodantis vaisiaus būklę. Ji išklausomi akušeriniu stetoskopu. Vaisiaus širdies tonai klausomi toje nėščiosios pilvo dalyje, į kurią atkreipta vaisiaus nugara. Kai nėštumas daugiavaisis, vaisių širdžių tonai girdimi keliose vietose.

Vidinis apžiūrėjimas. Gydytojas apžiūri, norėdamas patikslinti nėštumo laiką, ar normalus dubuo, ar sandariai užsidaręs gimdos kaklelis. Apžiūrima makštis, gimdos kaklelis, nėštumo pabaigoje įvertinama, kiek atsidaręs gimdos kaklelis, nustatoma, kuri vaisiaus dalis (galva, sėdmenys, kojos) pirmeigė, kurioje nėščiosios dubens vietoje ji yra. Vidinis apžiūrėjimas atliekamas laikantis visų sterilumo reikalavimų. Šis tyrimas nėštumo pabaigoje yra labai patikimas diagnostikos metodas. Vidinio apžiūrėjimo metu moterų konsultacijoje gydytojas gali paimti tepinėlį, nustatyti, ar nėra uždegiminių, pakitusių ląstelių. Apžiūrėjimas nepakenks kūdikiui ir nebus nemalonus, jei nėščioji atsipalaiduos..

  • Pirmą kartą moterų konsultacijoje reikėtų apsilankyti iki 12 nėštumo savaitės. 
  • Iki 28-osios savaitės reikia lankytis kartą per mėnesį, 
  • iki 36-osios savaitės – kas dvi savaitės, o paskutinį mėnesį – kas savaitę. 
  • Kiekvieną kartą gydytojas ir akušerė tikrina nėštumo eigą, skiria įprastus tyrimus.
*  nėščiosios ir jos partnerio asmens duomenų, darboviečių, kokios darbo sąlygos,
*  apie nėščiosios sveikatą: persirgtas ligas, operacijas, šiuo metu vartojamus vaistus, alergiją vaistams ar kokioms nors medžiagoms, žalingus įpročius,
*  apie šeimos sveikatą: ar yra giminėje dvynukų, paveldimų ligų,
*  apie kontraceptines priemones: kokios vartotos ir kada nustotos vartoti,
*  apie mėnesines: kada jos atsirado, ar reguliarios, kada prasidėjo paskutinės mėnesinės, kokia ciklo trukmė,
*  apie ankstesnius nėštumus, persileidimus ir nėštumo nutraukimus,

*  apie dabartinio nėštumo eigą.