› › Tyrimai neštumo metu (būtini)

Tyrimai neštumo metu (būtini)

Laboratoriniai tyrimai esant neštumui

 Kraujo tyrimas 
atliekamas pirmo apsilankymo metu, juo nustatoma, ar nėščioji neserga mažakraujyste 


(šis tyrimas kartojamas apie 32 savaitę). Serologiniais kraujo tyrimais nustatoma, ar nesergama kuria nors venerine liga, pvz., sifiliu, kurį reikia išgydyti prieš 20-ąją nėštumo savaitę, kol dar nepakenkė vaisiui. Prireikus tiriama gliukozės koncentracija kraujyje, atliekami tyrimai dėl AIDS, toksoplazmozės.

Šlapimo tyrimas:
tiriama dėl gliukozės šlapime, jei jos randama – tai gali būti cukrinio diabeto požymis. Taip pat tikrinama, ar nėra baltymo, kuris parodo inkstų būklę. Jei baltymo randama vėlesniame nėštumo etape, gali būti preeklampsinė būklė (tai viena iš nėštumo pabaigos komplikacijų, kurios simptomai yra: padidėjęs kraujospūdis, didelis svorio prieauglis, patinusios čiurnos, pėdos, plaštakos, šlapime randama baltymo).

Papildomi tyrimai:
  • Kraujo serumo tyrimas 16-ąją nėštumo savaitę.
Daugeliui moterų 16-tąją savaitę atliekamas kraujo tyrimas, kuriuo galima nustatyti rizikos laipsnį, kad gims kūdikis, sergantis Dauno liga ar su atviru stuburo kanalu.
  • Kraujo testas nepateikia diagnozės, bet nurodo moteris, kurios linkusios pagimdyti kūdikį su šiais apsigimimais, todėl po to joms daromi kiti diagnostiniai tyrimai. 
  • Kraujo serumo testas Dauno sindromui nustatyti atliekamas įvairaus amžiaus moterims: vyresnio amžiaus moterys labiau linkusios pagimdyti kūdikį, sergantį Dauno liga.
Trigubas, arba Barto, tyrimas nustato AFP (alfa fetoproteino), estriolo ir žmogaus chorioninio gonadotropino kiekį motinos kraujyje. 

 Kai kuriose ligoninėse daromas tik dvigubas tyrimas. Vien tik AFP kiekis rodo padidėjusią atviro stuburo kanalo riziką.
Mažėjanti chorioninio gonadotropino ir estriolio koncentracija rodo blogėjančią vaisiaus būklę, gręsiantį priešlaikinį gimdymą ar nesivystantį nėštumą.

Jei tyrimo rezultatai teigiami, daromi kiti tyrimai – ultragarso ar amniocentezė. Bet kuri moteris, kuriai atliekami tokie testai, turi juos aptarti su gydytoju ar akušere, ar gydytoju genetiku

Tags :