Echsoskopija neštumo metu Ultragarsas

Ultragarsinė diagnostika (echoskopija) 
Echoskopija yra svarbi nėščiųjų priežiūros dalis. Šis tyrimas plačiai naudojamas prenatalinei 

(t.y. iki gimimo) vaisiaus apsigimimų diagnostikai. Ja galima diagnozuoti apie 60 proc. apsigimimų.

Kiekviena moteris, kuriai nėštumo eiga normali, tiriama ultragarsu mažiausiai du kartus, dažniausiai 12-16, 24-26, 34-36 nėštumo savaitėmis. Jos tikslas – anksti nustatyti patologiją, keliančią grėsmę motinai arba jos vaisiui.

Nors diagnostinių ultragarso aparatų energija nelabai intensyvi ir tai nekenksmingas tyrimas vaisiui, tačiau nerekomenduojama tirti nėščiųjų pirmaisiai trim nėštumo mėnesiais, kai formuojasi vaisiaus organai. 
Tad ankstyvai nėštumo diagnostikai reikėtų naudoti tik biocheminius ir kitokius metodus. Tačiau tuomet, kai įtariama embriono ar nėštumo patologija, ultragarsu tiriama ir ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu.
Prireikus tyrimas kartojamas daugiau kartų. Ultragarsu papildomai tiriama, jei prasideda kraujavimas, ypač nėštumo pradžioje.

Pirmasis nėščiosios tyrimas ulragarsu (12-16 nėštumo savaitėmis) atliekamas šiais tikslais:
Antrojo ultagarsinio tyrimo (32-36 nėštumo savaitėmis) tikslai yra tokie:
Echoskopija įvertinama vaisiaus kūno masė, padėtis gimdoje, registruojami vaisiaus judesiai, širdies veikla (jau 6-7-ąją nėštumo savaitę matomas embriono širdies plakimas). Ultragarsu diagnozuojamas ir nesivystantis nėštumas, užsilaikęs abortas, negimdinis nėštumas. Vaisiaus kūno masė prognozuojama pagal vaisiaus galvos tarpmomeninio matmens dydį, krūtinės ląstos plotį, šlaunikaulio ilgį.
Ultragarsinio tyrimo procedūra trunka 5-10 minučių, yra visiškai neskausminga ir nekenksminga kūdikiui.

Tai jaudinantis tyrimas, kurio metu pirmą kartą galima “pamatyti” judant savo kūdikį. Tyrime gali dalyvauti abu partneriai – ekrane pamačius savo kūdikį, jis taps jaudinančia realybe.
  • *  besivystančiam nėštumui patvirtinti,
  • *  nėštumo laikui patikslinti,
  • *  vaisių skaičiui ir jų gyvybingumui nustatyti,
  • *  vaisiaus sklaidos trūkumams diagnozuoti.
  • *  pažiūrėti, kaip vaisius auga,
  • *  nustatyti vaisiaus (arba vaisių) padėtį,
  • *  įvertinti, kiek yra vaisiaus vandenų,
  • *  patikslinti placentos lokolizaciją ir jos subrendimo laipsnį,
  • *  nustatyti galimus apsigimimus.