Vaisiaus būklės tyrimai
Vaisiaus širdies tonų išklausymas (auskultacija) – pats paprasčiausias ir greičiausias
Vaisiaus širdies tonų išklausymas (auskultacija) – pats paprasčiausias ir greičiausias
metodas vaisiaus būklei įvertinti. Išklausoma akušeriniu
stetoskopu. Normaliai vaisiaus širdies tonai yra 110-150 kartų per minutę
dažnio.
Kardiotokografija (KTG) – tai vaisiaus širdies plakimo ir gimdos susitraukimų registravimas specialiu aparatu – kardiotokografu (gr. kardia – širdis, tokos - gimdymas).
Ultragarso daviklis dedamas ant motinos
pilvo ir užrašoma speciali kreivė, parodanti vaisiaus širdies susitraukimų
dažnį.
Šioje kreivėje registruojami ir vertinami vaisiaus širdies plakimo ritmo
kitimai, jų sąsaja su sąrėmiais bei vaisiaus judesiais.
Pagrindinis šio tyrimo
tikslas – kuo anksčiau diagnozuoti, kad vaisiui trūksta deguonies (t.y.
vaisiaus hipoksiją). Vaisiaus širdies plakimo dažnis ilgam padidėja (širdis
plaka dažniau), kai ima trūkti deguonies, o suretėja – kai dėl
Gali būti vidutinės trukmės vaisiaus širdies plakimo dažnio pokyčiai –
akceleracijos (padažnėjimas) ir deceleracijos (suretėjimas). Šie pokyčiai gali
būti susiję su vaisiaus judesiais, gali pasireikšti dėl
Dažniausiai tai normalūs širdies ritmo pokyčiai, tačiau kartais gali
rodyti deguonies trūkumą. Kardiotokograma 10-30 minučių rašoma pusiau sėdinčiai
arba pusiau ant kairiojo šono gulinčiai nėščiajai. Per tą laiką vaisius turi
sujudėti ne mažiau kaip 2 kartus. Kardiotokograma vertinama balais. Jei ji
normali, ambulatoriškai kartojama 1-2 kartus per savaitę (dažniausiai nuo 32
nėštumo savaitės), ligoninėje – 1 kartą per dieną.
Specialieji instrumentiniai tyrimai
Jie atliekami ne visoms nėščiosioms, o tik tuomet, kai įtariami nėštumo ar vaisiaus vystymosi sutrikimai.
Amniocentezė atliekama 14-18-ąją nėštumo savaitę. Amniocentezė naudojama kūdikio apsigimimams, paveldimoms ligoms nustatyti. Tiriami vaisiaus vandenys. Šis tyrimas atliekamas ne visoms, nes yra pavojus, kad viena iš šimto moterų gali persileisti. Tyrimas atliekamas, jei:
Iš pradžių atliekamas ultragarso tyrimas kūdikio ir placentos padėčiai nustatyti. Tuščiavidurė adata įsmeigiama į gimdą pro pilvo sienelę ir ištraukiama šiek tiek skysčio, supančio vaisių (vaisiaus vandenų). Skystyje yra jo ląstelių, kurios tiriamos
Choriono gaurelių biopsija atliekama 10-12-ąją nėštumo savaitę. Kai kurias įgimtas ydas galima nustatyti paėmus mažą placentos ataugėlių audinio gabalėlį. Mėginį galima paimti arba per gimdos angą arba įsmeigiant adatą tiesiai į gimdą per pilvo sienelę – tai daroma pagal ultragarso duodamą vaizdą ekrane. Šis tyrimas toks pat rizikingas kaip ir amniocentezė.
Prireikus gali būti punktuojama virkštelė, paimama vaisiaus kraujo tyrimams.
Amnioskopija. Tai vaisiaus vandenų apžiūrėjimas pro gimdos kaklelio kanalą. Ji atliekama nėštumo pabaigoje ar gimdymo metu. Šio tyrimo tikslas – nustatyti, ar vaisiui netrūksta deguonies. Jei vaisiaus būklė
Vaisiaus būklė tiriama viso nėštumo metu, tačiau ypač svarbu
ją sekti gimdymo laikotarpiu.
* nėščioji vyresnė kaip 37 metų, nes tada
didesnė apsigimimų tikimybė;
* giminėje yra paveldimų ligų;
* nustatytas padidejęs alfa fetoproteino (AFP)
kiekis.