Nėštumo eiga
Apvaisinimas. Tai
subrendusių vyriškosios ir moteriškosios lytinių ląstelių susiliejimas.
Vyriškosios lytinės ląstelės – spermatozoidai (spermijai) gaminasi ir bręsta
sėklidėse, o moteriškosios – kiaušialąstės (kiaušinėliai) bręsta kiaušidėse.
Apvaisinimas įvyksta per 2-3 dienas po lytinio akto, kurio metu į makštį
patenka milijonai spermatozoidų. Dauguma jų žūva, o kiti nukeliauja į
kiaušintakius. Čia spermatozoidai būna gyvybingi 2-3 paras. Subrendęs
kiaušinėlis (moteriškoji lytinė ląstelė) ovuliacijos metu plyšus folikului
patenka į kiaušintakį ir būna gyvybingas apie 24 valandas. Kiaušinėlis
dažniausiai apvaisinamas praplatėjusioje kiaušintakio dalyje, vadinamoje
ampuline dalimi. Pasiekę kiaušinėlį, spermatozoidai išskiria fermentų, tirpdančių
kiaušinėlio apvalkalą, tačiau tik vienas patenka į kiaušinėlio vidų ir jį
apvaisina. Spermatozoido branduolys susilieja su kiaušinėlio branduoliu –
apvaisinimas baigiasi. Susidaro naujo organizmo užuomazga, turinti unikalią
genetinę informaciją, paveldėtą iš abiejų tėvų. Prasideda nėštumas. Būsimo
kūdikio lytis nulemiama apvaisinimo metu. Kiaušinėlis turi X lytinę chromosomą,
o spermatozoidas – X arba Y. Jei kiaušinėlį apvaisina spermatozoidas, turintis
X chromosomą – goms mergaitė (XX), o jei spermatozoidas, turintis Y chromosomą
– berniukas (XY).
Apvaisinto kiaušinėlio raida. Apvaisintas kiaušinėlis vadinamas zigota. Ji juda kiaušintakiu link gimdos ir per tą laiką dalijasi – iš pradžių į 2 ląsteles, po to į keturias ir taip toliau. Iš pasidalijusių ląstelių susidaro 32 ląstelių kekė – morulė, kuri maždaug per savaitę pasiekia gimdą ir joje įsitvirtina (tai implantacija). Tuo metu gimdos gleivinė yra sustorėjusi ir pasirengusi “priimti” būsimą gyvybę. Ląstelės toliau dalijasi didžiuliu greičiu, dalis jų taps embrionu, kitos – placentos užuomazga ir kitomis struktūromis.
Dvyniai. Tikimybė turėti dvynius yra maždaug 1 iš 80. Žymiai rečiau gali gimti trynukai, ketvertukas ir t.t. Daugiavaisį nėštumą lemia paveldėjimas (paprastai tarp giminaičių yra buvę dvynių), tam tikrų vaistų vartojimas (ovuliacijos stimuliavimas), atliekant dirbtinį apvaisinimą daugiavaisio nėštumo tikimybė padidėja. Dvyniai gali vystytis iš vieno ar kelių kiaušinėlių. Monozigotiniai (identiški) dvyniai vystosi iš vieno kiaušinėlio, apvaisinto vienu spermatozoidu. Todėl jie būna tos pačios lyties ir labai panašūs. Tai atsitinka dėl tam tikrų priežasčių zigotai pasidalijus į dvi genetiškai identiškas, simetriškas dalis. Heterozigotiniai dvyniai vystosi iš dviejų skirtingų kiaušinėlių. Manoma, kad kiaušinėliai gali būti apvaisinti net ne tų pačių lytinių santykių metu. Šie dvyniai turi skirtingą genetinę informaciją, todėl esti ne tokie panašūs (panašumas yra toks, kaip paprastų brolių ar seserų).
Vaisiaus raida. Skiriami trys vaisiaus raidos laikotarpiai. Pirmasis trunka nuo apvaisinimo iki 15 nėštumo dienos, jo metu ląstelės dalijasi ir diferencijuojasi. Antrasis laikotarpis vadinamas embriogeneze, jis tęsiasi iki 12 nėštumo savaitės. Šiuo periodu užsimezgusi gyvybė vadinama embrionu, formuojasi atskiros organų sistemos, susidaro placenta. Trečiasis – vaisiaus – laikotarpis trunka nuo 12 nėštumo savaitės iki vaisiaus užgimimo. Šiuo laikotarpiu formuojasi vaisiaus audiniai, galutinai subręsta organai.
Nėštumo metu įvairūs išorės ir vidaus veiksniai gali sutrikdyti vaisiaus raidą. Pirmosiomis dienomis šie veiksniai dažniausiai sukelia savaiminį persileidimą ar didelius apsigimimus, embriogenezės laikotarpiu – vaisiaus sklaidos defektus, vaisiaus laikotarpiu – trikdo vaisiaus augimą, brendimą, gali sąlygoti įvairias įgimtas ligas ar met mirtį.
Vaisiaus amžius skaičiuojamas dienomis ar savaitėmis nuo pirmosios paskutinių mėnesinių dienos. Nėštumas trunka 40 savaičių arba 9 mėnesius.
Kaip jau minėta, per pirmas 12 savaičių susiformuoja visos embriono organų sistemos (širdies ir kraujagyslių, nervų, virškinimo ir kitos).
- 8 savaičių
embrionas yra apie 3 cm ilgio ir 5 g masės. Jau formuojasi
- 12 savaičių vaisius yra apie 9 cm ilgio ir 30 g masės. Ilgėja vaisiaus liemuo, toliau formuojasi rankų ir kojų pirštai, nosis, akių vokai ir ausų kaušeliai, diferencijuojasi lytiniai organai, susiformuoja ir pradeda susitraukinėti raumenys. Šiuo laikotarpiu jau galima įžiūrėti miniatiūrinius vaisiaus bruožus.
- 16 savaičių vaisius yra 14-17 cm ilgio ir 150-200 g masės. Oda būna plona, rausva, atsiranda gyvaplaukių, auga galvos plaukai, pradeda funkcionuoti žarnynas.
- 20 savaičių vaisius yra 24-26 cm ilgio ir apie 300 g masės. Vaisius tampa vis jautresnis išoriniam pasauliui ir jo signalams, jis pradeda girdėti, aktyviai juda, spardosi. Uždėjus ranką ant nėščiosios pilvo galima pajusti vaisiaus judesius. Šiuo metu galima išklausyti vaisiaus širdies tonus. Sparčiai auga ir vystosi smegenys.
- 24 savaičių vaisius yra apie 30 cm ilgio ir 600 g masės. Storėja oda, gaminamas varškinis tepalas. Vaisiaus judesiai tampa vis energingesni, aktyviai reaguoja į įvairius išorės dirgiklius. Atsiranda pirmieji kvėpavimo judesiai. Šiuo laikotarpiu veido vystymasis jau beveik pasibaigęs.
- 28 savaičių vaisius yra 35-36 cm ilgio ir 1000-1100 g masės. Didėja poodinis riebalinio audinios luoksnis. Vyriškosios lyties vaisiaus sėklidės nusileidžia į kirkšnies kanalą ar į kapšelį. Vaisius pramerkia akis, jo išvaizda tokia pat kaip naujagimio, tik jis daug mažesnis. Nors iki visiško išsivystymo dar trūksta 12 savaičių, tačiau jei vaisius gimtų dabar, jis jau būtų gyvybingas, tačiau reikėtų kovoti su daugybr problemų.
- 32 savaičių vaisius yra 40-42 cm ilgio ir 1600-1700 g masės. Šiuo laikotarpiu vaisius greičiau stambėja nei ilgėja, sparčiai bręsta plaučiai.
- 36 savaičių vaisius yra 45-46 cm ilgio ir 2000-2500 g masės. Visiškai subręsta vaisiaus smegenys, endokrininės liaukos, kitos organų sistemos.
- 40 savaičių vaisius yra išnešiotas, 50-52 cm ilgio ir 3200-3500 g masės.
Placenta. Tai sudėtingas organas, funkcionuojantis nėštumo metu ir sudarantis sąlygas vaisiui augti. Subrendusi placenta panaši į diską, kurio skersmuo 15-20 cm, o svoris – apie 500 g. Placentos paviršiuje esantys gaureliai labai padidina paviršiaus plotą.
Gaurelius skalauja motinos kraujas,
nuolat vyksta mitybinių medžiagų ir kraujo dujų apykaita tarp vaisiaus ir
motinos kraujo. Per placentą vaisiui perduodamas deguonis, maisto medžiagos,
šalinamas anglies dvideginis, šlapalas ir kiti medžiagų apykaitos produktai.
Placenta yra tarsi barjeras, kuris praleidžia ne visas medžiagas, ir tokiu būdu
apsaugo besivystantį vaisių nuo žalingų veiksnių. Tačiau pro placentą praeina
dauguma vaistų, alkoholis. Todėl nėštumo metu be gydytojo žinios negalima
vartoti jokių vaistų.
Virkštelė. Nėštumo pabaigoje virkštelė yra 50-60 cm ilgio ir 1-2 cm skersmens. Joje yra viena vena ir dvi arterijos, kuriomis teka vaisiaus kraujas. Po gimimo vaisiaus pilvo viduje esanti virkštelės kraujagyslių dalis užanka. Ilga virkštelė gali apsisukti apie vaisiaus kaklą ar kitas kūno vietas, joje gali sumegzti mazgas. Visa tai sutrikdo virkštelės kraujotaką ir vaisius gali uždusti. Per trumpa virkštelė gali trukdyti vaisiaus judesius, lemti netaisyklingą jo padėtį.
Vaisiaus vandenys. Vaisiaus vandenyse vaisius gali laisvai judėti, yra apsaugotas nuo išorinių pažeidimų. Vaisiaus vandenų didėja iki 38 nėštumo savaitės, nėštumo pabaigoje jų būna apie 1500 ml. Vaisiaus vandenų kiekio pakitimas ir jų specifinis tyrimas duoda daug informacijos apie vaisių, galimas jo įgimtas ligas, deguonies trūkumą.