› › ŽIV infekcija ir AIDS virusas

ŽIV infekcija ir AIDS virusas

ŽIV infekcija. 

Etiolog: sukėlėjas – žmonių III tipo T limfotropinis virusas. ŽIV virusas є retrovirusų šeimai.

Virusai tai didelio molekulinio svorio RNR, kuri gali įeiti į DNR (proviruso būklę) dėl specifinio fermento, būdingo šiai šeimai – atvirkštinės transkriptazės. 

Virusą galima rasti kraujyje, spermoje, seilėse, ašarose, likvore. Šiuo metu žinomi 2 žm imunodeficito virusai: 
  • ŽIV-1 ir 
  • ŽIV-2.


Europoj vyrauja ŽIV-1, o Afrikoj- ŽIV- 2 

Klasifikacija: 
  • 1)Ūmi infekc. (ar besimptomė). 
  • 2)Sindromai, kurie susiję su ŽIV. 
  • 3)AIDS. Klasifikacija pagal CD4: 1) >500mm3 arba >29%; 2)200-499 mm3 arba 14-28%; 3)<200 mm3 arba <14%. (N:1500 mm3). 

Klasifikac pagal kategorijas: 

  • A kateg. – ŽIV asimptominė infekc, gali pasireikšt kaip ūmus gastroenteritas limfadenopatija
  • B kateg. – ŽIV pozityvus, burnos ir stemplės kandidomikozė, makšties kandidomik, tº >38ºC, viduriav be priežasties ilgiau nei 1mėn., gauruotoji liežuvio leukoplakija, juostinė pūslelinė, periferinės neuropatijos.
  • C kateg. – AIDS, bronchų, trachėjos, plaučių, stemplės kandidomika, ekstrapulmoninė kokcidiomik, ekstrapulmoninė kriptokok, žarnų kriptosporidio, CMV, encefalopatij, kapoši sarkoma, pneumocistinė pneumonija, išsekimo sindromas.

Epidemiologija: 
  • pirmosios žinios atsirado 1979-1980m. 
  • PSO mano, kad daba pasaulyje užsikrėtę ŽIV 42 mln., 24 -jau mirusių. 
  • ŽIV infekcija yra jaunų žmonių liga, nes ¾naujai užsikrėtusių asmenų yra jaunesni nei 25m. LT 1-as atvejis užregistr 1988m. 
  • Infekcijos šaltiniai – sergantieji AIDS ir sveiki viruso nešiot. Perd. būdai – per kraują ir jo komponentus (intraveniniai narkotikai, kraujo transfuzijos), per nesterilius instrumentus, lyt, transplacent. Buitiniu būdu AIDS neplinta. Daba plinta B potipis. Patog: ŽIV replikaci ciklas: a)Viruso prisitvirtinimas prie ląst CD4 receptoriaus. b)Provirusinės DNR sintezė pagal RNR kopiją veikiant atvirkštinei transkriptazei. c)Viruso įsiskverbimas į ląst genomą. d)Viruso balt ir RNR sintezė. e)Visų viruso dalelių surinkimas ir apgaubimas apvalkalu. f)Naujas virusas.

ŽIV naikina žmogaus imuninę sistemą, todėl organizmas praranda atsparumą plačiai paplitusiems, sveikiems žmomėms nepatogeniškie pirmuonim, grybeliams, virusams. 
Manoma, kad CD4 ir T supresoriai yra vieni iš pagrindinių imuninės sistemos veiklos reguliatorių. 

Visa imuniteto sistema yra genetiškai užkoduota. Atsparumas ligoms yra glaudžiai susijęs su audinių suderinamum kompleksu MHC, su genais, ypač su HLA D sritimi, kuri yra 6-oje žmogaus chromosomoje. 
Maximalus imuniteto atsakas atsiranda 2-ąją ligos savaitę. Tuo metu B limfocitai sintetina specifiškus Ak, o CD8 ląstelės naikina ląsteles, į kurias spėjo įsiskverbti Ag.

ŽIV viruso membranoje yra gp120 balt, kuris traukia CD4 glikoproteiną, esantį CD4 ląstelės membranoje. Taigi žm org-e ŽIV prisitvirtina prie visų CD4 turinčių ląst. T ląst, į kurias patenka ŽIV,

nebeatpažįsta Ag, nes sutrinka jo specif receptorių esančių ant ląstelės veikla. Dalis CD4 ląstelių suyra, dalis susiklijuoja į neaktyvius limfocitų tinklus. Nykstant CD4 ląstelėms, mažėja ir jų sintetinamų baltymų IL-2 iki IL-10 kiekis, interferonų, CD8 skaičius, B ląstelių. B limf, negaudami signalo, praded sintetint nespecifiškus Ak, silpnėja natūraliųjų kilerių bei makrofagų aktyv. Palengva visai išnyksta imun reakc į svetimus Ag. Todėl tokie žm dažn serga TBC, odos ir gleivinių pūsleline ir kt. ligomis.  Iš brand p24; iš apvalkalo gp120, gp40, gp41. Klinika: pirminiai kliniki pož є nuo viruso diseminacijos org-e. Laikas nuo užsikrėtimo iki pirminių klinik ligos požymių vid. ~6 d. – 6 sav. (I stad.): bendras silpn, galvos sk, kartais pykin, vėmi, viduriav, mononukle, tonzilitas. 

Objektyviai randama: ↑kep ir blužnis, persistuojanti generalizuota limfadenopatija (>2gr., neįskaitant kirkšnių, simetriškai, nesuaugę, neskausmingi), urtikarinis bėrimas, kartais lydimas opelių burnoje, l. būdingas pož – n. facialis vienos arba abiejų pusių paralyžius, mono arba polineuritai. Po 5-7 m. atsiranda bendri intoksikac simpt: recidyvuojantis karščiav ilgiau kaip 3mėn., bepriežastinis svorio netekimas, limfadenopati, silpnum, negalavim, bepriežastinis viduriav, naktinis prakaitav, nespec odos ir gleivinių ligos. Kuomet jau stipri ŽIV inf. – oportunistinės ligos ir piktyb augliai.


T.p. pažeidžiamos įv. organų sistemos: 
1. Hematolog ligos (anemijo, trombocitope). 
2.Pl ligos (pneumocistozė, TBC, kandidomik, aspergiliozė, toksoplazmozė, CMV). 
3.V/t ligos (amebiazė, salmonel, šigeliozė). 
4.Odos ir gleivinių ligos (sifilis, burnos kandidomi, dermatofitijos, herpes 1 ir 2, Kapoši sarkoma, psoriazė). 
5.Kepenų ir kasos ligos (hepatitai B, C, D, pankreatitai). 
6.NS ligos (toksoplazmozė, sm-ų sifilis, kriptokoko). 
7.R-ų ligos (miastenija, nekroz vaskulita). 
8.Inkstų ir šlap takų ligos (glomerulonef). 
9.Akių ligos (keratokonjuktyvitai, tinklainės limfoma). 
10.Reumatolog ligos (reaktyvūs artritai). 
11.Š ligos (perikardi, endokard). 
12.LOR ligos (sinusita, otitai).

Tags :