Elektroterapija impulsine elektros srove: elektros miego terapijos indikacijos ir kontraindikacijos.
Elektroterapija impulsine elektros srove – tai nuolatinė ar kintamoji elektros srovė, tekanti periodiškai pasikartojančiais impulsais.
Impulsinės srovės gali organižmą dirginti, migdyti, slopinti, stimuliuoti, malšinti skausmą, įterpti vaistus.
Impulsinių srovių rūšys pagal formą:
1. Stačiakampė – vertikalia kilimo trajektorija pasiekia max., kuris išlieka tam tikrą laiką ir po to vėl vertikaliai pasiekia nulinę padėtį.;
2. Eksponentinė – teka viena kryptimi ir palaipsniui bei netolygiai kyla iki max., o poto leidžiasi iki nulio;
3. Tetaninė – tolygiai didėja iki srovės max. ir tuoj pat mažėja iki nulio;
4. Pusiau sinusoidinė – laipsniškai didėja, o vėliau mažeja amplitudė.
Impulsinė elektros srovė pagal darbo rėžimą skirstoma į dvi rūšis:
1. Neišlygintas darbo rėžimas;
2. Išlygintyas darbo rėžimas. Elektro miego terapija – tai stačiakampės formos impulsinės elektros srovės veikimas, nukreiptas į galvos smegenų struktūras, kurios stimuliuoja miegą.
Indikacijos: nervų sistemos funkcinai sutrikimai (neurozė, nemiga); odos ligos; širdies ir kraujagyslių sistemos ligos; vidaus organų ligos.
Absoliučios kontraindikacijos: epilepsija; uždegiminės akių ligos; galvos smegenų traumos ūmus periodas; elektros srovės netoleravimas; elektrokardiostmuliatorius, širdies veiklos ritmo sutrikimas; odos vientisumo pažeidimas, pūlinga infekcija, metaliniai dariniai elektros srovės veikimo zonoje. Atlikimo metodika: aparatas prijungiamas keturiais elektrodais, kurie išdėstomi galvos srityje.