Elektroterapija nuolatine elektros srove: elektroforezė, jos indikacijos, kontraindikacijos, naudojimo privalumai, vietinės elektrodų išdėstymas.
Elektrofarezė – tai vaistų dalelių įterpimas į organizmą galvanine srove. Nuolatinės elektros srovės tekėjimas priklauso nuo jonų judrumo vandenyje, todėl elektrofarezei naudojami gerai disocijuojantys vaistų tirpalai.
Indikacijos: Ligos, kurių metu terapiškai tikslinga įterpti vaistus negiliai į organizmą; skausmui malšinti sergant radikulitu, miozitu, neuritu, tendinitu; vietinės kraujotakos sutrikimo patologija; neurofleksinės kilmės ligos (opaligė, hipertonija, hipotonija); neurohumoralinės kilmės ginekologinės ligos; funkciniai nervų sistemos sutrikimai; LOR ligos; ligos, ribojančios kitų vaistų vartojimo būdus.
Absoliučios kontraindikacijos: odos vientisumo pažeidimas, metaliniai dariniai, pūlingas procesas elektrodų išdėstymo srityje; galvaninės srovės netoleravimas; alerginė reakcija konkrečiam vaistui; širdies veiklos stimuliatorius.
Naudojimo privalumai: neskausmingas vaistų vartojimo būdas; išvengiama skrandžio gleivinės dirginimo; ilgalaikė ir pastovi vaistų koncentracija organizme; vaistai į organizmą įsiskverbia lėtai, todėl alerginės reakcijos lėtai koreguojamos, retos ir nežymios; nepageidaujamas poveikis retai pasireiškia; vietinė elektrofarezė padidina vaisto susikaupimą ribotoje srityje.
Vietinės elektrodų išdėstymas:
1. Skersinė;
2. Įstrizinė;
3. Išilginė. (Pagal elektrodų išdėstymą: Refleksinė: akių-pakausšio, kaklo-veido, ,,apykaklė’’ , ,,kelnaitės’’; Bendroji: keturkamerinė vonia, pagal Vermelį; Pagal poveikio vietą: Perkutaninė: per odą,; Ertminė: endonazalinė (per nosį), endoaurikulinė (per ausį), rektalinė (per tiesiąją žarną);
Intraorganinė elektofarezė – tai kompleksinė metodika, jungianti peroralinį ir intraveninį vaisto įterpimą į organizmą ir pakenktos srities galvanizaciją;
Taškinės elektrofarezės metu vaistas injekuojamas į patologinį tašką.) Atlikimo metodika. Naudojami galvanizacijos aparatai ir elektrodai.
Naudojami nenusiplaunačiais žymekliais paženklinti neigiamo ir teigiamo krūvio hidrofiliniai tarpikliai, kurių dydis analogiškas veikiamos srities plotui. Kuo didesnis plotas, tuo daugiau vaistų prasiskverbia į veikiamą vietą.