› › Kineziterapija vandenyje

Kineziterapija vandenyje

Kineziterapija vandenyje

Kineziterapija vandenyje skiriama:
  • gerinti pusiausvyrą, koordinaciją;
  • stiprinti raumenis;
  • bendrai ištvermei ir judesių amplitudei palaikytis arba didinti;
  • ėjimui ir laikysenai lavinti;
  • mokiti atsipalaidavimo.
Jei vandens temperatūra 25° C ir mažiau, tai gali būti per vėsi, o 34° C ir daugiau – gali sukelti ryškų nuovargį ar pykinimą. Pati tinkamiausia temperatūra nėščiosioms yra 26 - 30° C, jei pratimai atliekami grupėmis. Dirbant individualiai – 30 - 32° C. Vėsus vanduo sunaudoja 25% daugiau kūno temperatūros nei oras. Atliekant pratimus 30° C temperatūros vandenyje 20 min, gaunamas teigiams fiziologinis efektas nėščiajai ir vaisiui. Labai svarbu pagalbinių priemonių parinkimas vandenyje. Svarbu, kad jos nespaustų ir nesukeltų didelės įtampos. 

Priemonės turi padėti lengvai pakeisti padėtį vandenyje ir lengvai užsidėti. Pratimai atliekami gulint ant nugaros ir stovint, ar su kineziterapeuto pagalba. Taip pat rekomenduojamas plaukimas, bet reikia atsižvelgti į plaukimo intensyvumą, vandens temperatūrą, nerekomenduojama plaukti vienai. Plaukiant turi būti pakankamai vietos. Plaukti tik leidus gydytojui ir savaijautai prieš, per ir po plaukimo. Plaukimas krūtine ypač rekomenduojamas III trimestre, nes padeda stiprinti pritraukėjus, ypač jei daroma lėtai ir pilnai išpildytus judesius. 

Nerekomenduojama, kad kojos iškiltų iš vandens. Plaukimas tui būti derinamas su kvėpavimu. Nerekomenduojama plaukti “krauliu” (sieksniais), dėl didelių rankų mostų. Galima plaukti ant nugaros, kai rankos atlieka tik pusę judesio, t.y. 80 - 90° atitraukiamos. Rankų judesius būtina derinti su kvėpavimu. Toks būdas padeda koreguoti laikyseną. Plaukimas gali būti taikomas vėlesniuose semestruose, nes yra mažiau intensyvus. Kineziterapija vandenyje gali sumažinti neigiamus efektus pratimų, kurie atliekami salėje.

 Kineziterapija vandenyje derinama su kineziterapija salėje.

Po gimdymo kineziterapija tęsiama kas buvo daroma salėje, o vandenyje – pradedama ne anksčiau kaip po 4 savaičių, nes turi susitvarkyti visas organizmas. Po Cezario operacijos gyjimas ir sugrįžimas į normalią funkciją užtrunka ilgiau. Moteris turi laukti 6 – 8 savaites, prieš pradedant atlikti stipresnius, energingesnius pratimus.

Kontraindikacijos:

  • ūmus tromboflebitas;
  • ūmus mastitas;
  • traukuliai;
  • progresuojantis širdies nepakankamumas;
  • inkstų, kepenų nepakankamumas;
  • pogimdyvinė psichozė;
  • gręsiantis kraujavimas;
  • gimdos uždegimas;
  • gylio baimė;
  • kraujavimas ar polinkis kraujuoti;
  • uždegiminiai procesai.

Tags :