1. Reabilitacijos apibrėžimas, terminai (neįgalumas, invalidumas, funkcinis sutrikimas, sutrikusi veikla, dalyvumas) biosocialinės funkcijos.
Reabilitacija – koordinuotas, kompleksinis medicininių, socialinių,
pedagoginių, profesinių priemonių naudojimas, siekiant maksimalaus
reabilituojamo funkcinio aktyvumo.
Neįgalumas – dėl asmens kūno sandaros,
funkcijų sutrikimo ir nepalankių aplinkos veiksnių sąveikos atsiradęs
ilgalaikis sveikatos būklės pablogėjimas, dalyvavimo visuomenės gyvenime ir
veiklos galimybių sumažėjimas.
Invalidumas – tai kompettetingų
įstaigų nustatyta asmens būklė, kai jis dėl įgimtų ar įgytų fizinių ar
psichinių trūkumų visai arba iš dalies negali pats pasirūpinti asmeniniu ir
socialiniu gyvenimu, įgyvendinti savo teisių ir vykdyti pareigų.
Funkcinis sutrikimas(defektas) – bet koks psichologinės, fiziologinės funkcijos ar anatominės struktūros
pažeidimas ar netekimas.
Sutrikusi veikla – tai dėl funkcinio sutrikimo
ar negalios susidariusi padėtis, ribojanti normalius žmogaus veiksmus.
Dalyvumas – asmens įtrauktumas
į gyvenimo situacijas, susijęs su funkcijos sutrikimais, sveikatos būkle ir
veiklomis, aplinkybėmis.
Biosocialinės funkcijos: orientuotis aplinkoje ir normaliai reguoti į dirgiklius; nepriklausomai
egzistuoti ir garantuoti fiziologinius poreikius; judėti alinkoje; gyventi
įprastą gyvenimą, tenkinti savo profesinius, kultūrinius ir kt. poreikius; dalyvauti
visuomenės gyvenime, bendrauti su aplinkiniais; priimti ir perduoti informaciją;
išlaikyti socialinį bei ekonominį aktyvumą ir savarankiškumą.
Pagal BF sutrikimus ligoniai skiriami į šias grupes: BF sutrikusios nežymiai; BF labai sutrikusios, bet
trumpam laikui; BF labai sutrikusios ilgesniam laikui negu 2 mėn.
2. Reabilitacijos tikslai ir priemonės.
Reabilitacijos tikslai: užkirsti kelią invalidumui, jį sumažinti; sergančiuosius ar invalidus integruoti
į visuomenę.
Reabilitacijos priemonės:
·
Medicininė
reabilitacija – asmens sveikatos priežiūros paslaugų rūšis, apimanti
kompleksišką reabilitacijos priemonių taikymą siekiant didžiausio galimo
fizinio, psichinio, socialinio asmens savarankiškumo.
·
Profesinė reabilitacija – asmens darbingumo, profesinės kompetencijos bei pajėgumo dalyvauti darbo
rinkoje atkūrimas arba didinimas ugdymo, socialinio, psichologinio,
reabilitacijos ir kitomis poveikio priemonėmis.
· Socialinė reabilitacija – soc. poveikio priemonių visuma, skatinanti neįgaliųjų soc.
savarankiškumą, dalyvavimo galimybių didėjimą ir veiklos ribojimo mažėjimą
siekiant užtikrinti lygias teises ir galimybes dalyvauti visuomenės gyvenime.
3. Reabilitacijos etapai, jų uždaviniai.
Reabilitacijos
etapai: stacionare; ambulatorijoje arba poliklinikoje; sanatorijoje; nanų
sąlygomis.
Reabilitacijos uždaviniai:
· Stacionarinio etapo uždaviniai: funkcinės būklės
vertinimas; psichologinės reakcijos į ligą koregavimas; medicininių
reabilitacijos priemonių naudojimas; soc. problemų gvildenimas; indikacijų ir
kontraindikacijų nustatymas tolimesniuose etapuose.
· Ambulatorinio arba poliklinio etapo uždaviniai:
funkcinės būklės vertinimas; skatinti fizinį aktyvumą, savarankiškumą;
psichologinės reakcijos į pasikeitusią soc. būklę koregavimas; gydymas
fiziniais veiksniais, darbo terapija; medicininė-socialinė ekspertizė;
profesinė orientacija ir profesinė reabilitacija; gyvenimo būdo formavimas.
· Sanatorijoje etapo uždaviniai:
· Nanų sąlygomis etapo uždaviniai: savitarnos,
savimasažo gydomisios mankštos pratimų, autotreningo mokymas.
4. Reabilitacijos kurimo principai.
Reabilitacija pradedama kai tik susergama; sergantysis informuojamas
apie reabilitacijos priemones; reabilitacijos priemonės naudojamos
komplektiškai, nepertraukiamai ir individualiai; reabilitacija vykdoma
laikantis biologinio grižtamojo principo; reabilitacija individualizuojama;
reabilitacijos efektyvumo vertinimas, medicininė-socialinė ekspertizė; reabilitacija
vykdoma jei galima neizoliuojant ligonio nuo artimųjų, darbo, visuomenės.
5. Pagrindinės reabilitacijos sistemos dalys.
Teisinė; medicininė; profesinė; ugdymo; kompensacinės technikos;
aplinkos pritaikymo; kultūros, sporto, laisvalaikio; informacijos keitimo;
transporto paslaugų; socialinės globos ir kt. soc. paslaugų; paprastų pajamų
kompensavimas; specialistų rengimo; medicininės-socialinės ekspertizės.