Dopingai ir antidopingo kontrolė. Pagrindinės farmakologinės preparatų grupės p, priskiriamos dopingui.
Dopingais vadinama farmakologinės
medžiagos, kurios pavartotos atsakingais varžybų momentais padidina organizmo
dirglumą ir leidžia pasiekti geresnių rezultatų. Visi farmakologiniai
preparatai, kurie draudžiami dabar skirstomi į 3 pagrindines grupes: dopingo
klasės farmakologiniai preparatai, kraujo dopingai ir įvairios manipuliacijos
preparatai, kuriems taikomi apribojimai
Antidopingo
kontrolė- specialių priemonių sistema, kurios tikslas- nustatyti dopingo
vartojimo faktą ir tam parenkami objektyvūs metodai kuriais nepaneigiamai
galima parodyti, kad sportininko šlapime ar kitame mėginyje yra uždrausto
preparato, arba jo apykaitos produktų. Per visas stambias varžybas imami
biologiniai pavyzdžiai antidopingo kontrolei. Šiuos pavyzdžius ima specialių
medicininių komisijų nariai dalyvaujant rinktinės vadovams ir tarptautinių
sporto šakų federacijų nariams.
Dažniausiai sportininkas dopingo kontrolei
parenkamas atsitiktinai. Tačiau varžybų laimėtojams bei medalininkams dopingo
kontrolė atliekama be atrankos. Komandinėse sportinėse šakose gali būti
testuojami net atsarginai žaidėjai. Gali būti imami mėginiai ir kitų sportininkų,
kuriems išsivysto ūmaus persitempimo reiškiniai, praranda sąmonę, nualpsta.
Apie dopingo kontrolę pranešama iš karto pasibaigus varžyboms ar rungčiai.
Mėginiai antidopingo kontrolei imami iš sportininko po to kai jam įteiktas
kvietimas, jį įteikia ekskortas- asmuo, kuris pasirinktą sportininką stebi.
Tuoj pat sportininkas turi prisistatyti į antidopingo kontrolės mėginių paėmimo
punktą, jei jis vėluoja, jo tyrimo protokole tai užfiksuojama.
Griežtai stebint
atestuotam dopingo kontrolieriui sportininkas turi:
- 1) pasirinkti indą šlapimui surinkti;
- 2) pasirinkti buteliukus kuriuose bus laikomas šlapimas;
- 3) pateikti informaciją apie save ir per paskutines 10 dienų vartotus vaistus;
- 4) tualete stebint tos pačios lyties atstovui pateikti ne mažiau 100 ml šlapimo mėginį;
- 5) buteliukai supakuoti siunčiami į IOC akredituotas dopingo kontrolės laboratorijas;
- 6) pasirašyti, kad visos procedūros buvo atliktos teisingai. Ir tik tada galima palikti dopingo kontroles kambarį. Mėginio analizė atliekama TOK patvirtintais šiuolaikiniais tyrimo metodais ir jų rezultatai visiškai neginčijami, jeigu dopingo kontrolę patvirtina antrasis mėginys. Neatvykimas į dopingo kontroles kambarį nustato dopingo vartojimo atveji.
WADA- pasaulinė antidopingo agentūra, jie parengia pasaulinį antidopingo kodeksą. Pagal kodeksą dideles galias įgauna WADA, ji gali sekti kiekvieną sportininko žingsnį. Agentūros darbuotojai turi teisę bet kuriuo metu imti mėginį. Radus dopingo, kentės ne tik sportininkas, bet ir ta šalis, kuriai atstovauja sportininkas.
Dopingo preparatams priskiriamos 5
farmakologinių preparatų grupės:
1. Psichomotoriniai
stimuliatoriai – ta preparatai, veikiantys žmogaus psichiką.
Jie padidina CNS dirginimo procesus, mažina slopinimą ir dėl jų sportininką
apima euforijos būsena, kurią lydi tariamas visų organizmo funkcijų
sustiprėjimas. Tipiškos medžiagos – anfetaminas, kokainas ir pan.
2.
Simpatikomimentiniai
aminai – tai medžiagos, veikiančios CNS ir KVS ir stiprinančios jų
veiklą. taip veikia efedrinas, metoksifenaminas ir pan.
3.
CNS
stimuliatoriai – tai medžiagos, dirginančios, vazomotorinį centrą,
stimuliuojančios apykaitos procesus, didinančios skersaruožių raumenų tonusą.
Joms priklauso strichninas, leptozolas ir pan.
4.
Narkotinės
ir skausmą mažinančios medžiagos – tai morfinas, heroinas ir kt.
5.
Anaboliniai steroidai – tai sintetinės
medžiagos, analogiškos vyriškam lytiniam hormonui – testosteronui. Šie
preparatai didina skeleto masę, stiprindami baltymų apykaitą, sulaikydami
organizme azotą, baltymus, mineralines medžiagas, vandenį. Visais atvejais
veikia lytinę sferą