Priešstartinės sportininkų būklės ir medicininės kontrolės uždaviniai.
Ruošiantis varžyboms ypač joms artėjant, sportininką pradeda jaudinti visa gama jausmų ir minčių. Šie atsiradę dirgikliai yra susiję su pergalės troškimu, asketišku prieš varžybiniu rasizmu, sirgalių reakcija. Sportininką gali jaudinti namuose neatlikti darbai, atsiradusios kokios nors bėdos šeimoje. Visas šių ir panašių priežasčių kompleksas pakeičia sudėtingu organizmo funkcijų reguliacinius mechanizmus. Susidaro nepakartojamas emocinis fonas, kuris akivaizdžiai skiria treniruotes nuo varžybų.
Paslėpta vidinė psichinė įtampa atsiliepia visų sportininko organų ir sistemų veiklai. Dėl to priešstartinę būklę galima apibūdinti kaip emocinę sportininko reakciją, kurią lydi visų organizmo vegetacinių funkcijų aktyvėjimas ir mobilizavimas, atsirandantis prieš pat varžybų pradžią.
Pastebėta keletas emocinės nervinės būklės tipų prieš startinėmis dienomis:
1.Priešstartinis susimobilizavimas. Tai optimalus visų organizmo funkcijų tarpusavio santykis, leidžiantis tinkamai sukoncentruoti sportininkui dėmesį į būsimą startą, garantuojantis visų organizmo funkcijų sklandų darbą, paaistrinantis dirginimo ir mąstymo procesus. Šios būklės metu be nežymaus jaudinimosi pastebimas nežymus kraujospūdžio padidėjimas, kvėpavimo, pulso padažnėjimas ir kt.
2.Prieš startinė karštligė. Šios būklės atveju vyrauja ryškūs dirginimo procesai. Esant priešstartinei karštligei pastebimas padidėjęs emocinis ir judesių aparato aktyvumas, nežymus miego sutrikimas. Esant nelabai stipriai priešstartinei karštligei būna labai ryškiai padidėja dirginimo procesai. Kai stipri priešstartinė karštligė, rezultatai tampa nestabilūs, dažniausiai prasti. Labai stiprią priešstartinę būklę nesunku nustatyti. Jos metu įkrinta akys, pablykšta oda. Dreba balsas, sportininkas būna piktas, irzlus. Pulsas nepastovus, padažnėja širdies plakimas, gausiai prakaituoja.
3.Prieš startinė apatija atsiranda susilpnėjus dirginimo procesams, kai įsijungia slopinimo mechanizmai. Šiai būklei būdingi tokie požymiai: sumažėja darbingumas, atsiranda vangumas, mieguistumas dienos metu ir nemiga naktį, nusilpsta dėmesys, sulėtėja judesių reakcija. Dažniausiai gerų rezultatų nepasiekiama, o ši būklė dažnai pereina į patologines.
4.Pataloginės priešstartinės būklės – tai tokios būklės, kurių metu ryškiai pasikeičia ir iš esmės nukrypsta nuo fiziologinių normų organizmo neurohumoraliniai ir emociniai procesai. Šios būklės išsivysto iš labai stiprios priešstartinės karštligės ar apatijos. Priežastys gali būti neracionali treniruočių metodika, kai treniruojantis neatsižvelgiama į individualias sportininko savybes, organizmo nusilpimas dėl ligų traumų ar nepakankamo poilsio.
Yra 3 priešstartinės patologinių būklių variantai:
- 1. Laukimo neurozė (baimė prieš įvykį).
- 2.Įkyrumo neurozė (nepateisinami skausminiai simptomai).
- 3.Neurasteninės reakcijos (uždarumas, nuovargis).
- 4.Isterinės reakcijos (kaprizingumas).
- 5.Hipnotinės būklės atsiranda dėl per didelio krūvio, sutrinka bendravimas. Medicininės kontrolės uždavinys - nustatyti atskirų organizmo sistemų, kurios turi didžiausią reikšmę toje sporto šakoje, funkcinę būklę.