Kalnuotų vietovių poveikis sportininko organizmui ir medicininės kontrolės uždaviniai.
Kalnuotose vietovėse žmogaus organizmą veikia
visas kompleksas faktorių: stipriai jonizuotas oras, padidėjusi
saulės radiacija, pakitęs oro drėgnumas ir temperatūra, sumažėjęs atmosferos
slėgis, pagrindinis faktorius sumažėjęs deguonies kiekis atmosferos ore.
Kalnuotų
vietovių iki 1000 -1200m virš jūros lygio poveikis organizmui paprastai
nejaučiamas. 200m aukštis dažniausiai sukelia savijautos pakitimus ir organizmo
reakciją į fizinį krūvį paprastai būna pakitusi.
Šiomis
sąlygomis labai sumažėja darbingumas, susijęs su ištverme ir mažai kinta ar net
kiek padidėja darbingumas, susijęs su greičio ir jėgos pratimais.
Sportininko
organizmo adaptacija kalnuotose vietovėse vyksta keliais etapais:
a)
Ūmios aklimatizacijos periodas. Šis periodas trunka nuo
4-7 iki 10-14 dienų. Skundžiamasi miego sutrikimais, galvos skausmais,
svaigimu, vangumu, dirglumu, padidėjęs prakaitavimas. Pagrindinė medžiagų
apykaita kiek sumažėję. Ūmios aklimatizacijos metu sutrinka beveik visų
sportininkų organizmo adaptacija fiziniams krūviams. Dėl to šiuo periodu
treniruočių krūvį reikia sumažinti iki 60 – 70 % įprasto krūvio.
b)
Adaptacijos periodas šiame etape išnyksta ūmios
aklimatizacijos požymiai. Funkcinės būklės rodikliai ramybėje priartėja prie
pradinių duomenų, adaptacija krūviams gėrėja nors atsistatymas lieka užsitęsęs.
Treniruotumas auga, tačiau nėra pastovus. Šis etapas tęsiasi 21-36 dienas.
c)
Pastovumo periodas, jis prasideda praėjus 30-40 dienų
po atvykimo. Darbingumas artėja prie įprasto, kai organizmo būklės rodikliai
ramybėje ir krūvio metu normalizuojasi. Ir yra pasiekiamas tam tikras funkcines
būkles ir darbingumo pastovumas.
Aklimatizacija
priklauso nuo:
a)sportininko sveikatos būklės;
b) fizinio pasiruošimo ir
treniruotumo;
c) ankstesnio kalnu stažo;
d) organizmo atsparumo hipoksijai.
Medicininės kontrolės uždaviniai kalnuotose vietovėse yra tokie:
1. Reguliariai sekti visų organizmo funkcinių
sistemų būklę visais galimais metodais;
2. Reguliuoti krūvį treniruočių metu
priklausomai nuo organizmo funkcinės būklės;
3. Teikti reabilitacines priemones po fizinių
krūvių ir gerinančias organizmo adaptaciją hipoksijai (specialus maitinimas,
vitaminizavimas, farmakologinės ir natūralios priemonės, padidinančios
deguonies talpą kraujyje);
4. Reguliuoti mitybą, kad joje būtų gausu
daržovių, vaisių, pilnaverčių baltymų, vitaminų, mineralinių medžiagų,
sulaikančių skysčius organizme.