Elektromiografija, chronaksimetrija, miotonometrija ir seismografija sporto medicinoje.
Nervų raumenų aparato funkcinės būklės ir jos sutrikimų diagnostikos
metodas yra elektromiografija, t.y.
skeleto raumenų veikimo biopotencialų užregistravimas. Raumenų biopotencialus
galima registruoti ramybės būklėje, t.y. raumeniui maksimaliai
atsipalaiduojant, taip pat raumeniui maksimaliai įsitempiant arba atliekat
fizinį krūvį.
Kreivė, kuri rodo raumenų elektrinį aktyvumą, vadinama elektromiograma
(EMG). Susitraukiančių ir atsipalaiduojančių raumenų biosrovių aktyvumo
rodikliai yra svyravimų amplitudė, dažnumas ir trukmė.įvairių fizinių krūvių
metu užregistruotos sportininkų EMG leidžia įvertinti raumeninių skaidulų ir
motorinių vienetų būklę bei funkcinius ypatumus, duoda judesių koordinacijos ir
judėjimo įgūdžių kokybinę charakteristiką, padeda atskleisti nervų raumenų
aparato funkcinės būklės sutrikimo ir nuovargio dydį.
Paranki
elektrodiagnostikos priemonė yra chronakimetrija - metodas, kuris
leidžia išmatuoti iš pradžių reobazę, paskui chronakasiją. Reobazė - tai
minimali elektros srovės įtampa, kuri sužadina slenkstinį audinio padirginimą.
Kuo mažesnė reobazė. tuo dirglesnis tiriamas audinys. Chronaksija - tai
minimalus laikas, per kurį, padvigubinta reobazė sužadina slenkstinį audinio
padirginimą. Ji rodo tiriamo audinio paslankumą ir labilumą, t.y, greitį,
kuriuo audinys sudirginamas.
Nervų raumenų aparato funkcinę, būklę rodo reobazė
ir chronaksija simetriniuose motoriniuose taškuose. Reobazę ir chronaksiją
galima išmatuoti unipoliniu dirginimo metodu. Tam tikslui
naudojamas vienas didelio (100, 50 arba 25 cm2) paviršiaus
elektrodas (anodas), po kuriuo srovės tankumas yra mažas. Toks elektrodas
nedirgina ir vadinamas pasyviuoju, arba indiferentiniu. Kito elektrodo
(katodo), vadinamo aktyviuoju, arba diferentiniu, paviršiaus plotas yra mažas: 1
mm2, 0,24, 0,5 arba 1,0 cm2, priklausomai nuo to, kokio
audinio reobazę ir chronaksiją matuosime
(nervų, raumenų, akies obuolio ir t.t.).
Aktyvusis elektrodas dedamas
tiriamojoje vietoje.
Sportininkų nervų raumenų aparato
chronaksimetrijos dinaminiai tyrimai rodo, kad gerėjant aparato funkcinei būklei mažėja reobazė ir trumpėja chronaksija. Tai
ypač ryšku tiriant kvalifikuotus
sprinterius. Pervargimas ir pertempimas, taip pat patologiniai procesai turi įtakos audinių dirglumui -
gali smarkiai padidėti arba visiškai išnykti dirglumas. Taigi vertinant rezultatus
svarbūs dinaminiai stebėjimai ir pokyčių
simetriškumas motoriniuose taškuose.
Miotonometrija – tai
įsitempusių ir atsipalaidavusių raumenų tonuso matavimo metodas. Raumens
tonusas matuojamas ramybės būklėje visiškai atsipalaidavus ir maksimaliai
įsitempus. Tonusas matuojamas miotonometru, kurio skalė suskirstyta sąlyginiais
vienetais nuo 0 iki 10 miotonų. Skaičius 10 atitinka stiklo kietumą. Kuo
didesnis raumenų tonusas, tuo didesni miotonometro duomenys.miotonometrijos
metodas duoda kokybinį vaizdą apie raumens tonusą; kiekybiniam įvertinimui jis
netinka. Išmatuodami raumens tonusą ir amplitudę, kokybiškai įvertiname raumens
gebėjimą susitraukti arba atsipalaiduoti.
Kadangi pastaruosius procesus
tarpusavyje jungia tie ;patys sudėtingi nervinius centrus ir raumenų veiklą
koordinuojantys mechanizmai, tai jų tyrimas leidžia spręsti apie nervų raumenų
sistemos funkcinę būklę. Nervų raumenų sistemos funkcinė būklė gera, kai
raumenų tonuso amplitudė yra 35 – 40 miotonų.
Padidėjęs atsipalaidavusio
raumens tonusas ir sumažėjęs įsitempusio raumens tonusas, t.y. sumažėjusi
raumens tonuso amplitudė rodo, kad nervų raumenų funkcinė būklė blogėja.
Padidėjusi raumenų tonuso amplitudė rodo, kad nervų raumenų sistemos funkcinė
būklė gerėja. Iš miotonometrijos rodiklių prieš fizinius krūvius ir po jų
galima spręsti apie nervų raumenų aparato nuovargio dydį bei organizmo
atsigavimą po nuovargio.