Sportinė širdis. Širdies dilatacija ir jos nustatymas rentgenologiniu ir echokardiografiniu būdu.
Sportinė širdis, jos esmė.
Jau prieš 100 metų buvo pastebėta, kad sportininkų
širdis yra daug didesnė negu nesportuojančių asmenų. S.W. Henschen (1899)
pasiūlė specialų terminą sportinė širdis, kuriuo gydytojai galėtų
nusakyti širdies padidėjimą, kaip patologinį reiškinį, atsirandantį dėl sportinės
veiklos.
Vėlesni tyrimai buvo atlikti rengiantis atnaujintoms
olimpinėms žaidynėms ir pradėjus naudoti rentgeninius tyrimus. Jie parodė, kad
sportininkai, turintys padidėjusią širdį, atlieka didelius treniruočių krūvius,
pasiekia didelių ir vis didėjančių rekordų, o širdies didėjimas yra būtinas,
norint pasiekti didelį sportinį darbingumą. Dėl to terminas sportinė širdis
išliko iki dabar, ir jis plačiai vartojamas sporto medicinos nusakant ilgalaikes adaptacines širdies reakcijas
į fizinius krūvius.
Širdies dilatacija, jos išsivystymo mechanizmai ir reikšmė.
Sportininkams dėl didelių ir intensyvių treniruočių
ir varžybų krūvių atsiranda ir kitas svarbus sportinės širdies struktūros
pokytis - visų širdies ertmių išsiplėtimas, arba širdies dilatacija.
Širdies dilataciją, pirmiausia sukelia l-hipertrofija, kai didėja aktyvi
miokardo masė ir ryškiai pailgėja širdies raumens skaidulos. Nemažiau svarbią
reikšmę sportininkų širdies dilatacijai atsirasti turi vegetacinė nervų sistema. Treniruotė aktyvina šios sistemos
parasimpatinės dalies tonusą, ir ramybės sąlygomis (diastolės metu) širdies
raumuo daugiau atsipalaiduoja ir į širdies ertmes patenka daugiau kraujo. Taip
dėl struktūrinių (miokardo skaidulų pailgėjimo) ir struktūrinių funkcinių
(miokardo atsipalaidavimo) pokyčių prasideda funkcinė širdies dilatacija.
Sportininkų širdies
dilatacijos reikšmė - ji
garantuoja vieną iš svarbiausių širdies veiklos savybių - didelį širdies darbo
našumą fizinių krūvių metu. Išsiplėtusioje širdyje diastolės pabaigoje telpa
daugiau kraujo, ir didėja galinis diastolinis širdies ertmių tūris (kraujo
tūris prieš sistolę). Jeigu širdis išsiplėtusi, tai jos skilveliuose yra
didesnis rezervinis tūris, kurį širdis naudoja fizinio krūvio metu didindama
sistolinį tūrį. Dėl to išsiplėtusi širdis ir miokardo hipertrofija lemia greitą
ir veiksmingą kraujotakos didėjimą fizinio krūvio metu.
Širdies tūrio nustatymas biplanės telerentgenografijos metodu.
Taikant biplanės
telerentgenografijos metodą, iš dviejų metrų nuotolio sportininko padaroma
viena frontalinės plokštumos širdies rentgenograma, t.y. gulint kniūbsčiomis
(ant pilvo) iš nugaros pusės, o kita - strėlinės (sagitalinės) plokštumos, t,y.
gulint ant kairiojo šono (dešinioji ranka pakelta, kad neužstotų širdies). Iš
rentgenogramų gana tiksliai apskaičiuojamas absoliutusis širdies tūris,
kuris priklauso nuo širdies ertmių išsiplėtimo dydžio.(14psl.)
Rentgenogramose nubraižomi širdies kontūrai (3 pav.).
Priekinėje rentgenogramoje nubrėžiama linija, atitinkanti širdies ilgį (L),
t.y. nuotolį nuo širdies viršūnės (apytikriai - diafragmos susilietimo su
širdimi taškas) iki aortos atsiskyrimo vietos. Joje taip pat nubrėžiamos
linijos, atitinkančios širdies ilgį (P), t.y. nuotolį nuo toliausių abejų jos
pusių širdies kraštų iki širdies ilgį žyminčios linijos. Širdies plotis
dažniausiai yra ne vientisa linija, dėl to jį atitinka abiejų pusių toliausių
taškų nuotolių iki širdies ilgio linijos suma (P1+P2).
Šoninėje rentgenogramoje
nubrėžiama linija, atitinkanti širdies gylį (G), t y. plačiausią širdies vietą.
Tiksliai pamatavus L, P ir G reikšmes, absoliutusis širdies tūris (HV)
apskaičiuojamas remiantis K. Mushofo ir H. Reindelio pasiūlyta formule:
HV = L ´ P ´ G ´ 0,4;
kurios 0,4 yra
koeficientas, rodantis širdies konfigūracijos ir projekcijos pataisą.
Echokardiografinis sportininko širdies
dilatacijos įvertinimas.
Echokardiogramoje pamatuojami skilvelių skersmenys diastolės
pabaigoje (2 pav.), ir apskaičiuojamas galinis
diastolinis tūris. Pastarojo dydis rodo dilataciją. Nesportuojančių suaugusių
sveikų vyrų galinis diastolinis tūris, atsižvelgiant į V. L. Karpmaną,
vidutiniškai yra 119 ml (80 - 140 ml). Sportininkų šis tūris priklauso nuo
sporto šakos. Didžiausi vidutiniai galinio diastolinio tūrio dydžiai yra
ištvermės sporto šakų sportininkų (irkluotojų - 180ml, dviratininkų - 166 ml),
o sudėtingos koordinacijos ir jėgos - greičio sporto šakų sportininkų - beveik
nesiskiria nuo netreniruotų žmonių Nuodugnius medicininius
tyrimus, padedančius nustatyti, ar funkcinis širdies išsiplėtimas netampa
patologišku, reikia atlikti jei galinis diastolinis turis (kritinė riba) yra
vidutiniškai 160 ml (tam tikrų sporto šakų sportininkų ji didesnė: ištvermės
sporto šakų-200 ml, krepšininkų - 220 ml ir t.t.).