Koordinacija, jos tyrimas ir vertinimas funkcinių mėginių bei stabilografijos ir tremorografijos metodais.
Tiriant ir
įvertinant sportininkų nervų sistemos koordinaciją funkciją naudojami
koordinacijos mėginiai.
STATINĖ
KOORDINACIJA vertinama pagal pusiausvyros išlaikymą
Rombergo pozoje. Atliekančio paprastą Rombergo mėginį (stovima pėdas
suglaudus, rankas ištiesus pirmyn ir užsimerkus) sportininko didesnį
koordinacinės f-cijos sutrikimą rodo kūno svyravimai ir pusiausvyros
neišlaikymą, o mažesnį – pirštų ir vokų drebėjimas. Sudėtingesnio Rombergo mėginio
metu (stovima ant vienos kojos, kita sulenkta ir pėda atremta į pirmosios
blauzdą, liečiant kelio sąnarį, rankos išties pirmyn ir akys užmerktos)
koordinacija vertinama ne tik pagal pusiausvyros išlaikymo laipsnį bei vokų ir pirštų
drebėjimą, bet ir pagal pusiausvyros išlaikymo trukmę. Statinė
koordinacija esti gera, jeigu sportininkas išlaiko pusiausvyrą toje
pozoje nesvyruodamas daugiau kaip 15 sec,. Jeigu nedreba vokai ir pirštai, o
jeigu siek tiek svyruoja. Pirštai bei vokai dreba – patenkinama, jeigu
pusiausvyra išlaikoma mažiau kaip 15 sec., pirštai bei vokai dreba, tai statinė koordinacija vertinama nepatenkinamai.
DINAMINIAI
KOORDINACIJAI įvertinti naudojamas piršto ir nosies
mėginys: užsimerkus – akis, smiliumi greitai siekima siekima pataikyti į nosies
galą. Jeigu judesiai netvirti, iš karto nepataikoma, dreba plaštaka, laikoma,
kad dinaminė koordinacijos f-cija yra
pažeista.
Koordinacinės f-cijos tyrimas
stabilografijos, tremografijos metodais.
Kur kas tiksliau įvertinti gebėjimą išlaikyti
kūno pusiausvyra normaliomis sąlygomis ir sudėtingesnėje pozoje galima Stabilografijos metodu, o viso kūno, atskirų jo
dalių drebėjimas tiriamas Tremorografijos metodu.
STABILOGRAFIJA – tai viso
kūno svyravimo judesių registravimas.
Tyrimo tikslu naudojami
tenzoplatforma su registratoriumi. Tiriama dažniausiai ramybės
būklėje po fizinių krūvių fizinių mėginių metu sporto šakai būdingose pozose.
Šie tyrimai gana svarbūs tokios sporto šakoms kaip akrobatika, šuoliai į
vandenį, gimnastika, šaudymas. Stabilogramų kokybinė analizė leidžia nustatyti
svyravimų skaičių per laiko vienetą, kiekvieno atskiro svyravimo periodą,
svyravimo judesių kryptį ir amplitudę, kitus nervų sistemos koordinacinės
f-cijos rodiklius, labai priklausančius nuo individualių savybių ir sporto
šakos.
TREMOROGRAFIJA – tai kūno ar atskirų jo dalių drebėjimo (tremoro)
registravimas.
Naudojamas seismodaviklis
ir saviraištis. Daviklis
pritvirtinamas prie galūnės (dažniausiai rankos) ar atskirų pirštų ir 5-6 sek
rašoma tremorograma.
Nagrinėjama kreivės
forma, amplitudė ir dažnis. Pagal šiuos tyrimo duomenis įvertinama emocinė
būklė, sprendžiama apie nuovargį, funkcinės būklės dinamiką. Nuovargio,
emocinio susijaudinimo, startinės karštligės būklėje, esant kitiems
negalavimams. Tremoro amplitudė ir dažnis padidėja. Daugiau ir kokybiškiau
treniruojantis tremoras mažėja. Nustatytas tiesioginis ryšys tarp treniruotumo
ir kūno padėties pusiausvyros išlaikymo erdvėje: kuo geresnis treniruotumas,
tuo stabilesnė kūno padėti, o mažiau treniruoto kūno padėties svyravimas, rankų
tremoro amplitudė yra didesni.
Pablogėjusi koordinacija –
vienas pirmųjų sportininko pervargimo simptomų. Nervų sistemos koordinacinės
f-cijos tyrimas prieš treniruotes ir po jų leidžia išmatuoti sportininko
nuvargimo laipsnį. Dinaminės koordinacijos sutrikimai dažniausiai pasireiškia
po galvos smegenų traumų.