Sportininkų centrinės nervų sistemos funkcinės būklės tyrimas ir vertinimas tiriant judesio latentinį periodą.
CNS f-ciniai būklei įvertinti
dažnai naudojamas REAKCIOMETRIJOS metodas.,
kuriuo nustatomas judesio sla ptojo periodo laikas. Judesio
slaptuoju, arba latentiniu, periodu
vadiname laiką nuo sudirginimo pradžios iki sureagavimo į tą sudirginimą.
Judesio slaptasis periodas gali būti reflekcinis ir sąmoningas.
Refleksinio judesio slaptasis periodas atitinka
reflekso laiką ir apima šiuos momentus: receptoriaus sudirginimą, dirginimo
perdavimą į nervinius centrus, o juose iš vienų neuronų į kitus, dirginimo perdavimą iš centrų į
efektorių ir organo latentinį periodą.
SĄMONINGO
judesio slaptasis periodas apima tuos pačius momentus, kaip ir
reflekcinio judesio, tačiau jo akte dalyvauja ir didžiosios galvos smegenys, jų
žievė. Dalyvaujant smegenų žievei, žmogus reaguoja sąmoningai, pats įvertina
dirgiklį arba išskiria jį iš kitų dirgiklių komplekso. Dėl to šis periodas
vadinamas sąmoningo reagavimo laiku, arba psichine reakcija.
Sąmoningo reagavimo laikui daug reikšmės turi tiriamojo
individualios savybės, priklausančios nuo nervų sistemos tipo bei smegenų žievės
funkcinių ypatybių. Be to, sąmoningo reagavimo laikas priklauso nuo dėmesio,
nuotaikos, nuovargio dydžio, taip pat nuo įgūdžių, treniruotumo. Kiekvienam
tiriamąjam būdingas maždaug vienodas reagavimo laikas atliekant tas pačias ar
panašias užduotis.
Sąmoningo reagavimo į garsą laikas yra vidutiniškai 140
msek., į šviesą – 180 msek., į odos dirginimą elektra – 155 msek,. Reagavimo
laikas labai priklauso nuo užduoties. Kuo sudėtingesnė (deferencijuota)
užduotis, tuo daugiau reikia laiko ją įveikti.jeigu skirtumas tarp sudėtingo ir
nesudėtingo reagavimo laiko yra didesnis negu 100 msek,. Laikoma, kad nervinių
procesų paslankumas nedidelis, o reagavimas lėtokas, užslopintas. Klaidų
skaičius rodo, kad yra galvos smegenų žievės dirginimo procesų persvara: tiriamasis
reaguoja greičiau negu įvertina dirgiklis, nes slopinimo procesai nesulaiko
greito sudirginimo.
CNS f-cinę būklę galma įvertinti KOREKTŪRINIU tyrimo metodu. Tam naudojamos
specialios korektūrinės lentelės, kuriose tiriamasis per tam tikrą laiką turi išbraukti vieną arba keletą ženklų.
Rezultatai vertinami pagal bendrą peržiūrėtų ženklų ir padarytų klaidų skaičių.
Korektūrinio tyrimo duomenys įvertina tokius NS f-cinės būklės ypatumus, kaip
judesio reakcijos specializacijos ir įsitvirtinimo greitį, taip pat tas
aukštosios nervinės veiklos ypatybės.
Sportininko
CNS tyrimai leidžia išsiaiškinti organizmo f-cinės būklės ypatumus ir pokyčius
dėl treniruočių ir varžybų, kai kurias pasireiškiančias ligas. Nervų sistemos
sutrikimas užima svarbią vietą bendrojo sportininkų ligų struktūroje. Dažnai tų
ligų priežastys yra neracionalios sporto treniruotės, kuriose fiziniai ir
psichiniai krūviai viršija organizmo f-cines galimybes, visų pirma nervų
sistemos, sukelia pernelyg didelę psichinę įtampa.