Sportininkų stebėsena
Sportininkų
savistaba- tai savarankiškas sveikatos būklės, fizinio vystymosi ir jų kitimų
treniruočių ar varžybų metu reguliarus stebėjimas. Savistaba yra sudėtinė
medicininės kontrolės dalis, tačiau jos nepakeičia ir neatstoja.
Savistabos
apimtį nustato treneris. Savistaba gali apimti 3-5 rodiklius, arba būti gana
smulki, apimanti 10-15 ir daugiau rodiklių.
Savistabos rodiklius įprasta
skirstyti į subjektyvius ir objektyvius.
- Subjektyvūs
priklauso: savijauta, nuotaika, skausmo jutimai, miegas, apetitas,
darbingumas ir kt.;
- Objektyviems- tokie rodikliai, kuriuos galima išreikšti skaitine forma, pvz., pulsas, svoris, raumenų jėga, sportinis rezultatas ir kt.
Kai kuriuos iš
šių rodiklių sportininkas nustato ryte, po to prieš treniruotę, tuoj po jos
arba rytojaus dienos ryte. Prieš treniruotę ir po jos tikslinga įvertinti
objektyvių rodiklių kitimus.
Sportininkas
stovyklose privalo rašyti savistabos žurnalą. Gydytojas ir treneris,
susipažinęs su šiuo žurnalu, gali įvertinti sveikatos kitimus dėl treniruočių
poveikio ir funkcinę būklę.
Subjektyvių
savistabos atskirų rodiklių reikšmė įvairi. Į šiuos rodiklius reikia žiūrėti
kritiškai. Sportininkas juos turi vertinti kiek galima objektyviau.
·
Sportininko
savijauta- tai pojūtis, kurį jaučia žmogus priklausomai nuo jo fizinių
ir dvasinių jėgų būklės. Ji susideda iš daugelio požymių: padidėjęs budrumas
arba, atvirkščiai, mieguistumas, nuovargis, kokių nors neįprastų pojūčių ar
skausmų jutimas ir t.t.
Savijauta
vertinama kaip gera, patenkinama ir bloga. Esant kokiems nors neįprastiems
pojūčiams, nurodomas jų pobūdis, priežastys ir kt.
·
Raumenų
skausmai gali atsirasti po ilgesnių pertraukų tarp treniruočių, arba
labai greitai didėjant krūviams, persitreniravus. Gali skaudėti po dešiniu
šonkaulių lanku. Taip pat būna dėl kepenų hipermijos. Kartais būna skausmai
širdies plote. Tais atvejais reikia kreiptis į gydytoją. Nuvargus ar pervargus
sportininkams gali skaudėti galvą dėl smegenų kraujotakos sutrikimo.
·
Subjektyvus nuovargio jutimas paprastai
pasireiškia kaip nenoras arba negalėjimas atlikti įprastą krūvį. Savistabos
žurnale pažymima nuovargio
priežastis.
·
Nuotaika- būklė. Ji gali būti gera, patenkinama arba
bloga, prislėgta, prislopinta. Visa tai priklauso nuo teigiamų arba neigiamų
emocijų vyravimo.
·
Miegas
turi labai svarbią reikšmę sportininkams. Normalus miegas atstato darbingumą,
padaro žmogų budrų, pilną jėgų ir energijos. Nemiga arba padidėjęs
mieguistumas, nutrūkstantis miegas, sapnai, ypač košmarai, gali sukelti
pervargimą. Po tokio miego sportininkas jaučiasi kaip sudaužytas.
Sportininkas
turi registruoti, kiek valandų miegojo (reikia 7-8val., ar esant ypač sunkiems
krūviams- 9-10 val.). reikia pažymėti ir miego kokybę.
·
Apetitas
nurodomas kaip normalus, sumažėjęs arba padidėjęs. Kartu pažymima, ar nėra kitų
virškinimo sistemos sutrikimų (pykinimas, viduriavimas ir kt.).
·
Darbingumas
priklauso nuo organizmo bendros būklės, iš dalies nuo nuovargio po buvusio
krūvio, nuotaikos. Darbingumas vertinamas kaip padidėjęs, normalus ir
sumažėjęs.
·
Nenoras
treniruotis ar dalyvauti varžybose gali būti pačių paprasčiausių ir
informatyviausių metodų yra pulso tyrimas. Jį reikia suskaičiuoti ryte lovoje
gulint ir atsistojus (ortostatinis mėginys).
- Būtina sekti pulsą ir po tam tikrų sportiniu krūvių: koks
pulsas būna po įprastų pratimų, koks jo atsistatymas ir kt.
- Kūno svorio matavimas gali būti atliekamas 1-2 kartus per
savaitę. Šis rodiklis, be treniruotumo gerėjimo, gali rodyti ir mitybos
pakankamumą ar nepakankamumą.
- Dinamometrija, spirometrija
ir prakaitavimas gali būti
vertinami ir pasižymi savistabos žurnale.
Šiame žurnale
pažymimi ir sportiniai rezultatai, leidžiantys objektyviai įvertinti
sportininko funkcinę būklę dar tiksliau.
Moterys į
savistabos žurnalą sužymi ir ginekologinius rodiklius.
Sportininkas savistabos žurnalą rašo reguliariai. Treneris ne rečiau
kaip 1-2 kartus per savaitę turi tikrinti žurnalą, o gydytojas su juo
susipažįsta pakartotinių patikrinimų metu