Medicininė pedagoginė kontrolė kartotinių krūvių metu.
Norint įvertinti sportininkų
specialųjį treniruotumą, medicininės pedagoginės kontrolės metu taikomas
kartotinių krūvių metodas. Šio metodo esmė yra ta, kas sportininkui treniruotės
metu duodama keletą kartų kartoti specifinį jo sporto šakai krūvį su tam
tikrais poilsio intervalais. Šiuos krūvius parenka treneris kartu su gydytoju
atsižvelgdami į treniruočių periodą, sportininko treniruotumo lygį ir
kvalifikaciją.
Be to, atsižvelgiama ir į tai, kokias sportininko fizines
savybes norima įvertinti. Pvz., norint įvertinti maratono bėgiko greičio
savybes, jam duodama nubėgti 8-10 kartų po 400 m. su 3-4 min. poilsio
intervalais, o norint įvertinti jo ištvermę- 2-3 kartus po 300 m. su 5-8 min.
poilsio intervalais. Parenkant krūvius naudojamasi R. Motilianskajos
rekomenduojamais kartotiniais krūviais atskirose sporto šakose.
Specialų
treniruotumą vertiname atsižvelgdami į sportininko darbingumą, kurį nusako
kiekvieno kartotinio krūvio metu pasiektas rezultatas, ir į organizmo funkcijų
adaptaciją bei atsistatymą, kuriuos nusako pulso, kraujospūdžio, kvėpavimo ir
kitų rodiklių pakitimai prieš, tarp ir po kartotinių krūvių. Lygindami
sportininko darbingumą ir organizmo funkcijų adaptaciją kartotinių krūvių metu,
pastebime keturis reakcijos variantus į šiuos krūvius:
·
Pirmas
variantas- būna pastovūs ir aukšti sportininko darbingumo rodikliai
kiekvieno kartotinio krūvio metu, taip pat gera organizmo funkcijų adaptacija
krūviams, pulso ir kraujospūdžio mažėjimas su kiekvienu krūvio kartojimu,
greitas funkcijų atsistatymas. Šis variantas būdingas gerai treniruotiems
sportininkams.
·
Antras
variantas- sportininko darbingumas kiekvieno kartotinio krūvio metu
nepastovus: tai padidėja, tai sumažėja. Analogiškai kinta ir širdies bei
kraujagyslių sistemos adaptacijos rodikliai. Šis variantas rodo, kad
sportininko specialusis treniruotumės nepakankamas.
·
Trečias
variantas- sportininko darbingumas su kiekvienu kartotiniu krūviu vis
mažėja. Kartu blogėja ir organizmo adaptacija krūviams- akivaizdžiai padažnėja
pulsas, sistolinis kraujospūdis beveik nebepakyla arba net sumažėja (asteninė
reakcija), pertraukose tarp krūvių šie pakitimai neatsistato, ir tolesnį krūvį
sportininkas pradeda būdamas nuvargęs nuo prieš tai buvusio krūvio. Šis
variantas būna sportininkams, kurių specialusis treniruotumės prastas.
·
Ketvirtas
variantas- kartotinių krūvių metu sportininko darbingumas išlieka geras,
tačiau organizmo funkcijų adaptacija kartojant krūvius pradeda blogėti. Šis
variantas gali rodyti arba nepakankamą specialųjį treniruotumą, arba
sportininko pervargimą.
Taikant kartotinius krūvius galima ne tik nustatyti specialų treniruotumą, bet ir įvertinti treniruotės proceso planavimą, jo trūkumus, padaryti reikiamus pakeitimus treniruotėse, ypač reguliuojant poilsio intervalus, krūvį.
