Medicininė pedagoginė kontrolė papildomų standartinių ir specifinių krūvių metodais

Medicininė pedagoginė kontrolė papildomų standartinių ir specifinių krūvių metodais

Įvertinant fizinių krūvių poveikį organizmo funkcinei būklei medicininės pedagoginės kontrolės metu plačiai taikomas papildomų krūvių metodas, kuris yra paprastas, visiems prieinamas ir gana informatyvus. 

Papildomi krūviai gali būti:
·         standartiniai ir
·         specifiniai.

  Iš standartinių papildomų krūvių parenkami tokie, kuriuos lengva dozuoti, pvz., veloergometrija, steptestas, įvairaus intensyvumo ir trukmės bėgimas vietoje pagal metrono taktą it kiti. Priklausomai nuo medicininės ir pedagoginės kontrolės formos tą patį standartinį krūvį tiriamasis atlieka prieš treniruotę ir praėjus 10-20 min. po treniruotės, kasdien prieš treniruotę, rytojaus dieną po treniruotės, tam tikromis mikrociklo dienomis. Norint įvertinti sportininko treniruotumą, tyrimus su papildomais standartiniais krūviais reikia atlikti tokiomis treniruotėse, kuriose taikomi maksimalūs arba submaksimalūs krūviai.
   Organizmo reakcija į papildomą standartinį krūvį įvertinama sekant pulsą, kvėpavimą, kraujospūdį ir kitus rodiklius. Norint įvertinti treniruotės ar atskiros treniruotės dienos krūvio poveikį sportininko organizmui, reikia palyginti jo organizmo reakciją į standartinį krūvį prieš ir po treniruotės arba vieno tyrimo rezultatus su kito. Dėl treniruočių poveikio galimi trys organizmo reakcijos į papildomą standartinį krūvį variantai:
·         Pirmas variantas- organizmo reakcija į papildomą standartinį krūvį prieš treniruotę ir po jos iš esmės nesiskiria (pulsas ir sistolinis kraujo spaudimas vienais atvejais po treniruotės būna šiek tiek didesnis, kitais- kiek mažesnis, o atsistatymo trukmė lieka nepakitusi). Šis variantas būna gerai treniruotiems sportininkams (jeigu treniruotės krūviai buvo gana dideli).
·         Antras variantas- atlikus papildomą standartinį krūvį po treniruotės labai padidėja pulso dažnumas, o sistolinis kraujo spaudimas- nežymiai palyginti su buvusiais prieš treniruotę (žrklių fenomenas). Pulso atsistatymas po treniruotės užsitęsia. Šis variantas rodo, kad nuo treniruotės krūvio labai pablogėja sportininko funkcinė būklė. Esant geram sportininko treniruotumei, taip gali atsitikti dėl per didelių treniruotės krūvių, o jeigu treniruočių krūviai buvo nedideli, tai arba sportininko treniruotumės yra nepakankamas , arba jis pervargęs.
·         Trečias variantas- atlikus papildomą standartinį krūvį po treniruotės pasireiškia asteninė, hipertoninė arba distoninė reakcijos ir užsitęsęs atsistatymo periodas. Šis variantas būna nepakankamai treniruotiems sportininkams arba esant pervargimui. Gerai treniruotiems sportininkams jis gali pasireikšti tik po nepaprastai didelių krūvių.

Be standartinių papildomų krūvių, medicininės pedagoginės kontrolės metu taikomi ir specifiniai papildomi krūviai. Šiuos krūvius parenka treneris kartu su gydytoju, atsižvelgdami į sportinę specializaciją ir sportininko kvalifikaciją, pvz., tiriant sprinterius, futbolininkus rekomenduojama nubėgti 50-80 m., o vidutinių nuotolių bėgikus- 150-200 m., plaukikus- nuplaukti 25-50 m. Papildomas specifinis krūvis atliekamas du kartus: pirmą kartą- tuoj po apšilimo ir antrą kartą- treniruotės pabaigoje, įvykdžius visą planuotą krūvį.
Atlikdamas papildomą specifinį krūvį sportininkas kiekvieną kartą turi stengtis pasiekti patį geriausią rezultatą, kuris nusako jo darbingumą. Vertinant organizmo reakciją į papildomą specifinį krūvį, be sportininko darbingumo, nustatomas ir organizmo prisitaikymas krūviui, sekant pulsą, kraujo spaudimą, kvėpavimą. 

Pagal sportininko darbingumo ir jo organizmo adaptacijos kitimus prieš treniruotę ir po jos, skiriami keturi reakcijos variantai į papildomą specifinį krūvį:
·         Pirmas variantas- darbingumas ir organizmo adaptacija papildomam specifiniam krūviui treniruotės pabaigoje iš esmės nesiskiria nuo buvusių rodiklių prieš treniruotę. Šis variantas rodo gerą sportininko funkcinę būklę (jeigu treniruotės krūvis buvo pakankami didelis).
·         Antras variantas- po treniruotės sportininko darbingumas papildomo specifinio krūvio metu išlieka, kaip ir prieš treniruotę, o širdies ir kraujagyslių sistemos adaptacijos rodikliai pablogėja. Šis variantas būna sportininkams, kurių organizmo funkcinės galimybės yra nedidelės, taip pat gerai treniruotiems sportininkams po labai intensyvių treniruočių.
·         Trečias variantas- po treniruotės papildo specifinio krūvio metu sportininko darbingumo sumažėja ir širdies bei kraujagyslių sistemos adaptacijos pablogėja (būna hipertoninė, asteninė reakcijos, užsitęsia atsistatymo periodas). Šis variantas būna netreniruotiems sportininkams arba esant pervargimui.

Ketvirtas variantas- po treniruotės papildomo specifinio krūvio metu sportininko darbingumas sumažėja, o organizmo funkcijų adaptacija nekinta. Šis variantas rodo, kad nuo treniruotės krūvio pablogėja sportininko funkcinė būklė arba dėl per didelio krūvio, arba dėl nepakankamo sportininko treniruotumo.