Medicininė pedagoginė kontrolė papildomų standartinių ir specifinių krūvių metodais
Įvertinant fizinių krūvių poveikį
organizmo funkcinei būklei medicininės pedagoginės kontrolės metu plačiai taikomas
papildomų krūvių metodas, kuris yra paprastas, visiems prieinamas ir gana
informatyvus.
Papildomi krūviai gali būti:
·
standartiniai ir
·
specifiniai.
Iš
standartinių papildomų krūvių
parenkami tokie, kuriuos lengva dozuoti, pvz., veloergometrija, steptestas,
įvairaus intensyvumo ir trukmės bėgimas vietoje pagal metrono taktą it kiti.
Priklausomai nuo medicininės ir pedagoginės kontrolės formos tą patį
standartinį krūvį tiriamasis atlieka prieš treniruotę ir praėjus 10-20 min. po
treniruotės, kasdien prieš treniruotę, rytojaus dieną po treniruotės, tam
tikromis mikrociklo dienomis. Norint įvertinti sportininko treniruotumą,
tyrimus su papildomais standartiniais krūviais reikia atlikti tokiomis
treniruotėse, kuriose taikomi maksimalūs arba submaksimalūs krūviai.
Organizmo
reakcija į papildomą standartinį krūvį įvertinama sekant pulsą, kvėpavimą,
kraujospūdį ir kitus rodiklius. Norint įvertinti treniruotės ar atskiros
treniruotės dienos krūvio poveikį sportininko organizmui, reikia palyginti jo
organizmo reakciją į standartinį krūvį prieš ir po treniruotės arba vieno
tyrimo rezultatus su kito. Dėl treniruočių poveikio galimi trys organizmo
reakcijos į papildomą standartinį krūvį variantai:
·
Pirmas variantas- organizmo reakcija į
papildomą standartinį krūvį prieš treniruotę ir po jos iš esmės nesiskiria
(pulsas ir sistolinis kraujo spaudimas vienais atvejais po treniruotės būna
šiek tiek didesnis, kitais- kiek mažesnis, o atsistatymo trukmė lieka
nepakitusi). Šis variantas būna gerai treniruotiems sportininkams (jeigu
treniruotės krūviai buvo gana dideli).
·
Antras variantas- atlikus papildomą
standartinį krūvį po treniruotės labai padidėja pulso dažnumas, o sistolinis
kraujo spaudimas- nežymiai palyginti su buvusiais prieš treniruotę (žrklių
fenomenas). Pulso atsistatymas po treniruotės užsitęsia. Šis variantas rodo,
kad nuo treniruotės krūvio labai pablogėja sportininko funkcinė būklė. Esant
geram sportininko treniruotumei, taip gali atsitikti dėl per didelių
treniruotės krūvių, o jeigu treniruočių krūviai buvo nedideli, tai arba
sportininko treniruotumės yra nepakankamas , arba jis pervargęs.
·
Trečias variantas- atlikus papildomą
standartinį krūvį po treniruotės pasireiškia asteninė, hipertoninė arba
distoninė reakcijos ir užsitęsęs atsistatymo periodas. Šis variantas būna
nepakankamai treniruotiems sportininkams arba esant pervargimui. Gerai
treniruotiems sportininkams jis gali pasireikšti tik po nepaprastai didelių
krūvių.
Be
standartinių papildomų krūvių, medicininės pedagoginės kontrolės metu taikomi
ir specifiniai papildomi krūviai.
Šiuos krūvius parenka treneris kartu su gydytoju, atsižvelgdami į sportinę
specializaciją ir sportininko kvalifikaciją, pvz., tiriant sprinterius,
futbolininkus rekomenduojama nubėgti 50-80 m., o vidutinių nuotolių bėgikus-
150-200 m., plaukikus- nuplaukti 25-50 m. Papildomas specifinis krūvis
atliekamas du kartus: pirmą kartą- tuoj po apšilimo ir antrą kartą- treniruotės
pabaigoje, įvykdžius visą planuotą krūvį.
Atlikdamas
papildomą specifinį krūvį sportininkas kiekvieną kartą turi stengtis pasiekti
patį geriausią rezultatą, kuris nusako jo darbingumą. Vertinant organizmo
reakciją į papildomą specifinį krūvį, be sportininko darbingumo, nustatomas ir
organizmo prisitaikymas krūviui, sekant pulsą, kraujo spaudimą, kvėpavimą.
Pagal
sportininko darbingumo ir jo organizmo adaptacijos kitimus prieš treniruotę ir
po jos, skiriami keturi reakcijos variantai į papildomą specifinį krūvį:
·
Pirmas variantas- darbingumas ir
organizmo adaptacija papildomam specifiniam krūviui treniruotės pabaigoje iš
esmės nesiskiria nuo buvusių rodiklių prieš treniruotę. Šis variantas rodo gerą
sportininko funkcinę būklę (jeigu treniruotės krūvis buvo pakankami didelis).
·
Antras variantas- po treniruotės
sportininko darbingumas papildomo specifinio krūvio metu išlieka, kaip ir prieš
treniruotę, o širdies ir kraujagyslių sistemos adaptacijos rodikliai pablogėja.
Šis variantas būna sportininkams, kurių organizmo funkcinės galimybės yra
nedidelės, taip pat gerai treniruotiems sportininkams po labai intensyvių treniruočių.
·
Trečias variantas- po treniruotės papildo
specifinio krūvio metu sportininko darbingumo sumažėja ir širdies bei
kraujagyslių sistemos adaptacijos pablogėja (būna hipertoninė, asteninė
reakcijos, užsitęsia atsistatymo periodas). Šis variantas būna netreniruotiems
sportininkams arba esant pervargimui.