Klinikiniai biocheminiai tyrimai: laktato, ureos, neorganinio fosforo ir šarmų- rūgščių pusiausvyros nustatymas ir vertinimas

Medicininės pedagoginės kontrolės klinikiniai biocheminiai tyrimai: laktato, ureos, neorganinio fosforo ir šarmų- rūgščių pusiausvyros nustatymas ir vertinimas.
 Dažniausi šie klinikiniai ir beocheminiai metodai.
o   LAKTAKO nustatymas kraujyje. Laktakas, arba pieno rūgštis, susidaro organizme glikolizės metu, trūkstant deguonies. Dėl to laktako nustatymas kraujuje treniruočių metu yra vienas iš svarbiausių metodų, leidžiančių įvertinti krūvių poveikį organizmui bei treniruotės kryptingumą. Kraujas imamas prieš treniruotę ir praėjus 2-3 min po treniruotės. Ištvermės sporto šakose pagal laktako kiekį kraujuje treniruotės metu galima įvertinti treniruotės pobūdį.

o   NEORGANINIO FOSFORO nustatymas. Neorganinis fosforas (PI) susidaro organizme skylant energiją turintiems junginiams (makroerginiams junginiams), t.y kretinfosfatui ir adenzinfosfatui.  Kreatinfosfatas ir ATF yra pagrindiniai energijos šaltiniai max ir trumpalaikiams jėgos krūviams. Neorganinio fosforo kiekis kraujuje nustatomas, norint įvertinti greičio jėgos ir greičio treniruočių efektyvumą. Kraujas imamas prieš krūvį ir 4 – tą minutę po jo. Pi tyrimas turi reikšmę tuomet, kai krūvių trukmė neviršija 10-16 sek., poilsio intervalai neilgesni kaip 1 min. ir pratimų serija ne mažesnė kaip 4-5 kartojimai. Jeigu tokių trumpalaikių krūvių metu Pi kiekis kraujuje padidėja nuo 1,5 iki 2,5m mol/l, tai laikoma, kad krūviai pakankamo dydžio.

o   ŠLAPALO nustatymas kraujuje. Šlapalas yra baltymų irimo galutinis produktas, kurio labai padaugėja kraujuje, sumažėjus energetinių substratų, ypač angliavandenių kiekiui, intensyvaus krūvio metu. Šlapalo kiekis leidžia spręsti, kaip organizmas adaptuojais fiziniams krūviams. Nustačius šlapalo kiekį kraujuje rytą ramybėje ir nevalgius, galima spręsti, kaip sportininkas pakėlė prieš tai buvusios dienos treniruočių krūvį. Kai krūvis atitinka sportininko pasiruošimą, normaliu šlapalo kiekiu kraujuje laikoma 3,5-7,0m mol/L. Kai šlapalo kiekis viršija 7,0m mol/L nėra apykaitos procesų pusiausvyros kai šlapalo koncentracija viršija 8,0 m mol/L yra per didelis krūvis.  Norint  įvertinti visos dienos treniruočių poveikį, šlapalas nustatomas ryte prieš treniruotes ir vakare po treniruočių. Jegu šlapalo kiekis skiriasi iki 1m mol/L, laikoma, kad treniruotės krūvis buvo nedidelis, jei skirtumas nuo 1 iki 2,5m mol/L – krūvis vidutinis, jei daigiau kaip 2,5m mol/L – krūvis didelis.

ŠARMŲ IR RŪGŠČIŲ PUSIAUSVYROS tyrimai. Šarmų ir rūgščių pusiausvyra, kurią nusako kraujo vandenilio jonų koncentracija arba kaip įprasta vadinti kraujo pH . kraujo pH ramybės metu būna      7,35 – 7,40. Fizinio  krūvio metu į kraują patenka  medžiagų apykaitos tarpiniai produktai (pieno rūgštis, pirovynuogių rūgštis ir kt) dėl šių medžiagų kaupimosi kraujuje pH mažėja, t.y.y kraujas rūgštėja. 

Gerą treniruotumą rodys metabolizės acidozės likvidavimo pagreitėjimas. Jeigu pH praėjus 10min po submaksimalių veloergometrinių krūvių yra lygus 7.32, tai organizmas labai gerai adaptuotas raumenų fiziniai veiklai, jei pH -7,25 – 7,29, tai gerai, jei pH – 7,20 – 7,25 patenkinamai, o jei pH – 7,10 -7,20  nepatenkinamai. Taigi periferinio kraujo, plazmos šarmų bei rūgščių pusiausvyros pakitimus fizinio krūvio metu (raumens veiklos metu) galima vertinti kaip bendro adaptacijos mechanizmo dalinį pasireiškimą.