Sportininkų traumos, jų išorinės ir
vidinės priežastys.
Traumos- tai prievartinis audinių,
organų, viso org sužalojimas.
atviros kai pažeistos odos ar matomos
gleivinės vientisumas.
Minkštų audinių pav žaizdos, prasiskverbiantys ar
kiauriniai ertmių organų sužalojimai, atviri kaulų lūžiai.
Uždaros-minkštų
audinių sumušimas, raiščių patempimas, nutrūkimas, sausgyslių, raum įtrūkimas,
dalinis ir pilnas plyšimas. Uždari krūtinės, pilvo, ertmės organų, smegenų
sužalojimai. Mikro-makro traumos, lengvos, vidutinės, sunkios,
mechaninės
(nukritus), fizinės (nudegus), cheminės (rūgštys, šarmai).
Klasifikacija:
1.pratybų
metodikos trūkumai (netinkamas apšilimas),
2.pratimų atlikimo ypatybės (smūgiai
bokse),
3.organizaciniai trūkumai,
4.materialinės-techninės bazės trūkumai,
5.blogas užsiimančių elgesys,
6.užsiiminėjančių būklė,
7.higieninės-klimatinės
sąlygos,
8.kitos priežastys (neigiamos emocijos, netikėtumai).
Priežastys. Daugiausia įvyksta dėl
metodikos trūkumo.
Pagal tr susidarymo mechanizmą, daugiausia jų būna dėl
smūgių, atsitrenkimo, kritimų. Dažniausiai susimušama atsitrenkus į žemę, ledą,
grindis. Sumuš dėl sporto technikos ypatybių sudaro mažąją dalį.
Dažnai
traumuojami sąnariai, viršijant jų lenkimo galimybes. Šios gr traumoms
priklauso raumenų ir raiščių patempimai, juosmens srities patempimai. Dažnai tr
įvyksta dėl staigių, nekoordinuotų raumenų susitraukimų. Dažniausiai
traumuojamos galūnės, ypač kojos.