Ūmus ir lėtinis sportininko organizmo
pertempimas.
Persitempimas –tai
atskirų sistemų ar f-jų sutrikimas, kuris gb lėtinis ir ūminis. Ūminis – dažn išsivysto pradedantiems
ar nepakankamai pasiruošusiems sportininkams. Krūvis ne visada turi būti max.
Profesionaliems sportininkams jis pastebimas retai.
Dažnai jis būna:
- 1. atliekant max krūvius, sergant ar po ligos.
- 2. Numetus svorį.
- 3. treniruojantis apsunkintose, neįprastose aplinkos sąlygose.
- 4. panaudojus dopingus.
Ūminis
persit išsivysto staiga, fizinio krūvio metu ar tuoj po jo ir jis gali būti:
- 1.Ūmus širdies ir krjg sist nepakankamumas.
- 2.Ūmus koronarinių kraujagyslių nepakankamumas.
- 3.Galvos krjg spazmai. Išsivysčius ūmiam pertempimui, sportininkas pajaučia silpnumą, galvos svaigimą, aptemsta akyse, gali skųstis skausmais širdies plote ir po dešiniu šonkaulių lanku, pykinimas, vėmimas.
Gali
skųsti dusuliu ir netekti sąmonės. Kardiogramoje stebimi ryškūs pakitimai,
būdingi miokardo infarktui, distrofijai. Atsiradus pirmiems simptomams, reikia
sportininkui suteikti pilną ramybę ir kreiptis į gydytoją. Lengvos ūmaus
pertempimo formos dažnai praeina be liekamųjų reiškinių, po sunkesnių formų
būna nedarbingas ir sportuoti leisti tik pagijus.
Lėtinis persitempimas- dažniausiai naudojant treniruočių krūvius.
- 1. forsuotų treniruočių metu.
- 2.Esant max krūviams, be pakankamo pasirengimo.
- 3.Pervargimo, susirgimų ir blogų sąlygų fone. Lėt persitr dažniausiai pažeidžia širdį. Gb kaip sportinė širdies tam tikra f-jos išraiška. Ir nesukelianti subjektyvių jutimų.
Sportininkas darbingas, rezultatyvus, gerai jaučiasi ir dėl šio
pakenkimo niekur nesikreipia. Širdies pertempimas diagnozuojamas atsitiktinai,
užrašant EKG.