Vaikų, paauglių ir pauglių medicininė kontrolė

Vaikų, paauglių ir jaunių medicininė kontrolė. Fizinio auklėjimo medicininės grupės.
Vertinant užsiiminėjančių kūno kultūra ir sportu sveikatą, fizinį išsivystymą, funkcinį pajėgumą, treniruočių metodų tinkamumą, labai svarbu atsižvelgti į amžių ir lytį. Ypač šiuolaikiniu sporto suklestėjimo periodu, kai stengiamasi kuo anksčiau pradėti sportines treniruotes, vaikų amžiaus ypatybių žinojimas ir teisingas fizinių krūvių naudojimas, yra nepaprastai svarbus. 

Teisingos fizinės pratybos stimuliuoja vaikų vystymąsi, gerina jų vidaus organų darbą, skatina plastinių procesų eigą organizme, o per dideli krūviai sporte gali paveikti priešingai. Todėl, vertinant medicininių tyrimų duomenis labai svarbu atsižvelgti į vaikų amžių ir teisingai įvertinti tiriamojo asmens duomenis. 
Neretai to paties amžiaus vaikai labai skiriasi fiziniu išsivystymu ir pajėgumu. Todėl būtina atsižvelgti į biologinį vaikų amžių, t.y. į tai, kokio amžiaus vaikų duomenis atitinka jo fizinis išsivystymas. 

Kuo vyresnis vaikas, tuo jis pajėgesnis fiziniams krūviams. Jei vaikas fiziškai yra peraugęs savo vienmečius, tai jam vidutiniai to amžiaus fiziniai krūviai yra maži, kad organizmas tobulai vystytųsi. Ir priešingai, jei vaikas fiziškai yra atsilikęs nuo draugų, tai šie krūviai jam gali būti per dideli. 

Todėl fizinių krūvių individualizavimo principo vaikų amžiuje turi būti labai griežtai laikomasi, kad pagrindiniai vaikų fizinio auklėjimo principai – sveikatingumas, fizinis tobulumas ir sportinis meistriškumas – būtų kuo geriau įvykdyti.

Vaikai auga ir vystosi pagal tam tikrus dėsnius:
  1. Kuo jaunesnis organizmas, tuo jis sparčiau ir greičiau vystosi.
  2. Augimo ir vystymosi greičiai nėra lygiagretūs. Kai sparčiai augama, vystymasis sulėtėja ir atvirkščiai.
  3. Berniukai ir mergaitės auga ir vystosi skirtingai. Mergaitės anksčiau lytiškai subręsta.
Vaikų amžius skirstomas į periodus. 

Pedagoginis paskirstymas: 
  • 1) naujagimystė – iki vienerių metų; 
  • 2) lopšeliais amžius – nuo 1 iki 3 metų; 
  • 3) priešmokyklinis (darželinis) – nuo 4 iki 6 metų; 
  • 4) jaunesnysis mokyklinis – nuo 7 iki 11 metų; 
  • 5) vidurinis mokyklinis – nuo 12 iki 15 metų; 
  • 6) vyresnysis mokyklinis – nuo 16 iki 18 metų. 


Darželinio amžiaus vaikų sparčiai didėja ūgis, bet kaulai, sąnariai, raumenys gana silpni, todėl dažnai sutrinka laikysena. 
Širdies ir plaučių veikla dar netobula: pulsas ir kvėpavimas dažni, o plaučių ventiliacija ir kraujo cirkuliacija silpnos. Vaikai greitai pavargsta, bet greitai ir pailsi. Spartus augimas, prasidėjęs darželiniame amžiuje, aštuntaisiais metais pradeda lėtėti, bet gana sparčiai didėja raumenų masė, tobulai pradeda veikti širdis, nerviniai centrai tampa dirglūs. 

Vidurinio mokyklinio amžiaus metu pagerėja judėjimo funkcijos, lengvai formuojasi nauji įgūdžiai, bet širdies ir kvėpavimo sistemos dar silpnesnės nei suaugusių. 12-15 m vaikai gali užsiiminėti visom sporto šakom, bet jų nestabili nuotaika, emocijos. 16-18 m. vaikai baigia lytiškai bręsti, jų funkcinis pajėgumas leidžia kultivuoti bei kurią sporto šaką.

Fizinio auklėjimo medicininės grupes:

  1. pagrindinė – visi puikios sveikatos asmenys.
  2. paruošiamoji – nežymūs fiziniai sutrikimai ir tie asmenys, kurie reabilituojasi.
  3. specialioji – asmenys su ūmiais sveikatos ar fizinės būklės pakitimais.