Fizinių pratimų (KT) poveikis žmogaus organizmui

Daugkartiniai sistemingai pasikartojantys fiz. prat. ir palaipsniui didėjantis fiz. krūvis žmogaus organizme sukelia teigiamus f – nius, biocheminius ir struktūrinius pakitimus. Visa tai didina org. f – nes ir adaptacines galimybes.
Sveiko organizmo f – nių galimybių padidėjimas pasireiškia:
1) greitesniu įsidirbimu, kuris dar darbo pradžioje užtikrina greitą f- nių sistemų, dalyvaujančių tam tikroje veikloje mobilizaciją.
2) didesniu f – nių sistemų veiklos ekonomiškumu ramybės būsenoje ar org. dirbant įprastą fiz. darbą.
3) aukštesne f – nių organizmo galimybių riba atliekant sunkų darbą, t.y. pilnesnė organizmo f – nių galimybių mobilizacija ir bioenergetinių resursų panaudojimu.
4) padidintu atsparumu ekstremaliems išor. ar vid. apl. pakitimams.
5) greitesniu atsistatymu po fiz. veiklos.
Dėl fizinio krūvio org. vyksta teigiami pakitimai:
- kauluose – didėja skersinis vamzdinių kaulų diametro dydis, kinta kaulinių plokštelių struktūra ir išsidėstymas, sausgyslių prisitvirtinimo vietose atsiranda šiurkštumos, skiauterės ir išaugos. Padidėja kalcio kaupimasis.
- raumenyse – vystosi tipinė darbinė hipertrofija, ypač izometrinio ir statinio darbo metu. Didėja raum. skaidulų storis. Raum. masė gali padidėti iki 45 - 50% bendros kūno masės. Gerėja raum. elastingumas, kraujo apytaka raum. Didėja kapiliarų kiekis ir kraujo indų anastamozių kiekis. Stebima raum. proprioreceptorių ištobulėjimas, didėja raum. energetinės galimybės ir fermentinis aktyvumas.
- kvėpavimo sistemoje ir dujų apykaitoje – tobulėja vidinio kvėpavimo mechanika, didėja kvėpavimo raum. jėga, krūtinės ląstos ir diafragmos paslankumas. Kvėpavimas lėtėja ir gilėja, darosi labiau efektyvus: rezervinis oro tūris mažėja, o kvėpuojamasis tūris didėja, dėl to gerėja plaučių ventiliacija. Stebimas gyvybinis plaučių talpos ir kvėpuojamojo plaučių pav. padidėjimas, užtikrinantis dujų difuzijos tarp alveolių oro ir kraujo.
- medžiagų ir energijos apykaita – darosi pastovi azoto pusiausvyra ir teigiamas azotinis balansas. Didėja angliavand. atsargos, mažėja riebalų kaupimasis.
- šalinimo sistemoje – stebimas kreatino išsiskyrimo padidėjimas.
- virškinimo sistema – gerėja sekrecinė ir motorinė f – ja, apetitas.

- nervų sistema – pagerėja savijauta ir miegas, nuotaika stabilesnė. Tobulėja nervų sistemos reguliuojanti ir koordinuojanti reikšmė.