Simptomai:
a) motoriniai sutrikimai: galūnių silpnumas ar nejudrumas (paralyžius), raumenų įtampa (spastiškumas);
b) jutimo pakitimai: užtirpimas, nejautra, badymo ar dilgsėjimo pojūtis, rečiau skausmas;
c) pusiausvyros sutrikimai: mėtymas į šonus vaikštant, smulkių judesių pasunkėjimas;
d)regėjimo pablogėjimas, dvejinimasis;
e)šlapinimosi, tuštinimosi, lytinės funkcijos sutrikimai;
f) nuotaikų kaita, negebėjimas susikaupti, depresija.
a) motoriniai sutrikimai: galūnių silpnumas ar nejudrumas (paralyžius), raumenų įtampa (spastiškumas);
b) jutimo pakitimai: užtirpimas, nejautra, badymo ar dilgsėjimo pojūtis, rečiau skausmas;
c) pusiausvyros sutrikimai: mėtymas į šonus vaikštant, smulkių judesių pasunkėjimas;
d)regėjimo pablogėjimas, dvejinimasis;
e)šlapinimosi, tuštinimosi, lytinės funkcijos sutrikimai;
f) nuotaikų kaita, negebėjimas susikaupti, depresija.
Prieš
kineziterapijos procedūrą įvertinama:
- sąnarių paslankumas
ir judesių amplitudė;
- kūno laikysenos
sutrikimai;
- jutimų sutrikimai;
- raumenų tonusas ir
jų pokyčiai judesių metu;
- koordinacija,
pusiausvyra, eisena;
- pažinimas ir
suvokimas.
Kineziterapijos
uždaviniai:
- didinti ar išlaikyti
judesių amplitudę visuose sąnariuose;
- gerinti prarastus
jutimus;
- mažinti raumenų
tonusą;
- didinti raumenų
jėgą;
- gerinti pusiausvyrą,
koordinaciją, taisyti eisenos modelį;
- padėti
psichologiškai prisitaikyti pacientui ir jo šeimai prie pakitusios situacijos,
paaiškinti ligą, realius tikslus galinčius pagerinti ligos eigą;
- didinti ištvermę.
Uždaviniai priklauso
nuo ligos formos, eigos, vystymosi fazės. Kineziterapijos uždaviniai turi būti
individualūs.
Judesių amplitudei
palaikyti naudojama:
- pasyvūs, pilnos amplitudės judesiai
nejudrioms kūno dalims. Atliekami kelis kartus per dieną įtraukiant šeimos
narius;
- gydymas padėtimi (bintavimu, longetėmis)
taikomas norint išlaikyti atitinkamos kūno dalies amplitudę ir funkcionalią
padėtį atliekant kasdieninio gyvenimo veiksmus;
- pacientas mokomas
specialių aktyvių pratimų;
Jei sąnarių
kontraktūras ir judesių mažėjimą sąlygoja padidėjęs raumenų tonusas, būtina
naudoti priemones jį mažinti. Fiksuotos kontraktūros reikalauja agresyvesnio
gydymo. Atliekamas pasyvus raumenų tempimas. Norint išlaikyti koreguojančią
padėtį naudojami svoriai ar longetė. Pasyvus, ilgas tempimas efektyvesnis nei
pasyvūs judesiai.
Jutimų sutrikimui
gerinti naudojama:
Jutimų stimuliavimo
priemonės: švelnus intensyvus trynimas, braukymas. Šios priemonės laikinai
pagerina odos jutimus.
Pacientai, netekę
proprioreceptinių pojūčių, blogai kontroliuoja judesių atlikimą, lai galima
gerinti aiškiomis žodinėmis komandomis koreguojant judesius. Galima įpratinti
pacientą regėjimu vertinti judesį, pačiam kineziterapeutui padėti koreguoti
judesį.
Spastiškumui
mažinti taikoma:
Vietinės šalčio
aplikacijos, masažas su ledu, galima naudoti funkcinę elektrostimuliaciją.
Fiziniai pratimai pradedami nuo liemens ir stambių proksimalinių sąnarių. Jie
mažina spastiškumą ir distaliniuosc raumenyse. Atliekamas liemens sukimas
pradinėse padėtyse gulint ant šono, sėdint, stovint. Sergant išsėtine skleroze
dominuoja liemens ir galūnių tiesėjų tonusas. Judesiai, kurių metu
akcentuojamas galūnių lenkimas, liemens sukimas yra efektyvūs tonusui mažinti.
Kūno padėties parinkimas svarbus norint mažinti spastiškumą. Pvz., gulėjimas
ant šono palankesnis nei gulėjimas ant pilvo ar nugaros.
Stiprus ir ilgas
spaudimas į pėdas sėdint ir stovint didina šlaunies ir liemens tiesėjų
spastiškumą, todėl reikėtų vengti ilgai trunkančios statinės padėties. Raumenų
tonuso mažinimui naudojamos lokalios priemonės: spastiškų raumenų ilgųjų
sausgyslių tempimas, tempimas su išlaikymu.
Lėtos vestibulinio aparato stimuliavimo priemonės
Taikoma raumenų
silpnumo ir nuovargio atveju. Jei nedidelis silpnumas ir nuovargis naudojami
izometriniai pratimai su pasipriešinimu. Jei didelis spastiškumas, pagrindinis
tikslas jį mažinti ir didinti judesių amplitudę pasyviomis priemonėmis. Kai
didelis silpnumas, parenkami lengvai atliekami pratimai pilna amplitude, kartojimų skaičius nedidelis, dažnos poilsio pertraukos. Pusiausvyros
lavinimo pratimai atliekami ryte, kol nėra nuovargio. Ataksijai mažinti
naudojamos įvairios kūno padėtys, tam tikra seka: kniūpsčiomis ant alkūnių,
sėdint, keturiomis, klūpint, stovint. Jei pasiekiamas įvairių padėčių
stabilumas, pradedami judesiai įvairiomis pozomis.
Eisenos ir judėjimo
gerinimas
Ankslyvoje ligos
stadijoje eisena sutrinka dėl blogos pusiausvyros ir vienos ar abiejų kojų silpnumo. Vėliau eisena blogėja dėl pėdos traukulių
(klonuso), didėjančio nuovargio, jutimų sutrikimo. Eisenai gerinti, ataksijos
progresavimui lėtinti taikoma koreguojanti mankšta įvairiose padėtyse: gulint,
sėdint, keturpėsčia, klūpint. Stovėjimas ir vaikščiojimas lavinamas naudojant
įvairias kompensacines priemones: vaikštynes, kojų įtvarus.
Kai lengvai išsėtinės
sklerozės forma, pagrindinis kineziterapijos tikslas - palaikyti fizinį
aktyvumą. Taikoma aerobinė treniruotė, lankstumo,
jėgos lavinimo pratimai.
Aerobinė treniruotė
rekomenduojama 3 kartus per savaitę po 30 minučių. Tinka ėjimas, plaukimas,
važiavimas dviračiu, joga.