>Kineziterapija
ūminiame laikotarpyje po galvos smegenų insulto.
Aktyvių judesių
pagrindu pacientas mokomas vaikščioti ir apsitarnauti.
Taikoma:
- Gydymas padėtimi;
- pasyvūs pratimai;
- aktyvūs judesiai;
- kvėpavimo pratimai.
Aktyvių judesių
pagrindu pacientas mokomas vaikščioti ir apsitarnauti.
Bendrieji kineziterapijos principai:
- neleisti pavargti
- laipsniškai didinti
krūvį;
-
naudoti dozuotas pastangas.
Gydymą padėtimi ir pasyvią kineziterapiją,
kai ligonis serga nekomplikuotu išeminiu galvos smegenų insultu, atliekama 2 - 4 susirgimo dieną, o išsiliejus kraujui į smegenis 6 - 8 dieną (kai stabili hemodinamika ir ligonio bendra būklė).
Gydymą padėtimi ir pasyvią kineziterapiją,
kai ligonis serga nekomplikuotu išeminiu galvos smegenų insultu, atliekama 2 - 4 susirgimo dieną, o išsiliejus kraujui į smegenis 6 - 8 dieną (kai stabili hemodinamika ir ligonio bendra būklė).
Gydymo padėtimi
pagrindinis tikslas suteikti paralyžuotoms galūnėms taisyklingą padėtį kai
ligonis yra lovoje. Šiuo metu manoma, kad hemipleginėms kontraktūroms (Vernikės
- Mano poza: ranka: pritraukta, supinuota, sulenkta per alkūnę, plaštaka ir
pirštai sugniaužti į kumštį, koja: pasukta į išorę, ištiesta, pėda nukarusi ir
rotuota į vidų) išsivystyti įtakos turi ilgalaikis parezinės galūnės buvimas
vienoje padėtyje ankstyvuoju periodu. Nuolatinė aferentacija nervų sistemoje
sukelia jaudinimo židinius. Todėl labai svarbi ilgalaikės galūnės fiksacijos
vienoje padėtyje profilaktika.
Padėtis gulint ant nugaros. Pacientui suteikiama priešinga Vernikė - Mano pozai
padėtis. Paralyžiuota ranka dedama ant pagalvės, kad visa ranka ir peties sąnarys
būtų vienoje horizontalioje plokštumoje. Žastas atitraukiamas į šoną iki 90°.
Jei skauda peties sąnarį, pradedama nuo mažesnio atitraukimo, laipsniškai
didinant atitraukimo kampą iki 90°. Alkūnė ištiesiama ir supinuojama. Plaštaka
ištiesiama ir atitrauktai pirštais fiksuojama longete, dilbis – maišeliu su
smėliu. Paralyžuota koja per kelio sąnarį sulenkiama 15 – 20º, po keliu dedamas
volelis, pėdai suteikiama dorzifleksijos padėtis.
Ant sveiko šono. Atliekama sulenkus paciento paralyžiuotas galūnes. Ranka sulenkiama
per peties ir alkūnės sąnarį ir padedam ant pagalvės. Koja sulenkiama per
klubo, kelio, blauzdinį pėdos sąnarį ir padedama ant kitos pagalvės. Jei
raumenų tonusas nepadidėjo, gydymas padėtimi ant nugaros ir sveiko šono
keičiamas kas 1,5-2 valandas, ant sveiko šono - kas 30 - 50 minučių. Yra ir
kitų gydymo padėtimi būdų. Vatienghen J. pasiūlė šias gydymo padėtimi padėtis:
ant nugaros, ant sveiko, ant pažeisto šono.
Ant nugaros. Galva ant pagalvės, kaklas tiesus, pečiai paremti į
pagalvę. Paralyžiuota ranka ant pagalvės, netoli nuo kūno, ištiesta per alkūnės
sąnarį ir plaštaką, pirštai ištiesti. Paralyžiuota šlaunis ištiesta ant
pagalvės.
Ant paralyžiuoto
šono. Galva stabilizuojama patogioje
padėtyje. Rankos padėtis hemipleginėje pusėje: ranka pilnai remiasi į prie
lovos esantį staliuką, per peties sąnarį sulenkta 90°, pasukta į išorę, per
alkūnės sąnarį ištiesta, pirštai ištiesti. Hemipleginėje pusėje šlaunis
ištiesta ir per kelio sąnarį lengvai sulenkta.
Ant sveiko šono. Galva patogioje padėtyje, vienoje linijoje su kūnu, kūnas lengvai
pasuktas pirmyn. Rankos padėtis hemipleginėje pusėje. Ranka ant pagalvės
sulenkta per peties sąnarį 90° ir ištiesta pirmyn. Kojos padėtis hemipleginėje
pusėje. Koja lengvai sulenkta per klubo, kelio sąnarius, o čiurna ir pėda
padėta ant pagalvės. Sveikos rankos padėtis: patogi pacientui. Sveikos kojos
padėtis: ištiesta per klubo ir kelio sąnarius.
Gydant padėtimi būtina
paralyžiuotoje pusėje ranką per peties sąnarį horizontaliai atitraukti, norint
išvengti peties sąnario kapsulės ištempimo, veikiant galūnės sunkio jėgai. Ši
problema pasitaiko dažnai kai paralyžiuoti raumenys ir sukelia didelius peties
sąnario skausmus.
Pasyvūs pratimai:
- gerina paralyžiuotų
galūnių kraujotaką;
- mažina raumenų
tonusą;
- stimuliuoja aktyvių
judesių, atsiradimą dėl
aferentinės impulsaeijos refleksinio
poveikio. Aferentinės impulsacijos, kylančios paralyžiuotos galūnės
raumenyse ir sąnariuose.
Stalianova V., teigia,
kad, norint mažinti raumenų hipertonusą ir sinkinezių profilaktikai pasyvius
judesius, būtina pradėti nuo stambių galūnių sąnarių, laipsniškai einant prie
smulkių. Pasyvūs judesiai atliekami pažeistoje ir sveikoje pusėje lėtu tempu
(greitas tempas gali sąlygoti tonuso didėjimą), plastiškai be šuoliukų. Todėl kineziterapeutui
rekomenduojama viena ranka stabilizuoti galūnę aukščiau sąnario, kita - žemiau
sąnario, atliekant po to sąnario judesį kiek galima pilnesne judesio amplitude
pagal kiekvieną sąnario ašį 5-10 kartų.
Pasyvūs judesiai
derinami su kvėpavimo mankšta ir aktyviu raumenų atpalaidavimu. Kai atliekami
pasyvūs judesiai per
peties sąnarį, dėl
periartikulinių audinių traumavimo rizikos nerekomenduojama atlikti
grubaus parezinės galūnės atitraukimo ir lenkimo per peties sąnarį rankos
kėlimo už galvos.
Būtina lavinti pasyvią
ėjimo imitaciją, kuri padeda pacientui pasiruošti ėjimui dar esant lovoje.
Paciento kojos sulenktos per kelio sąnarį, kineziterapeutas apima rankomis
abiejų kojų čiurnos apatinį trečdalį ir atlieka pakaitinį jų lenkimą ir tiesimą
per kelio ir klubo sąnarį vienu metu pėdoms šliaužiant plokštuma.
Atliekant pasyvius
pratimus (patingas dėmesys
skiriamas sinkinezėms slopinti paralyžiuotose galūnėse.
9.1 lentelė. Sinerginiai modeliai atliekant judesius po galvos smegenų
insulto.
Viršutinė galūnė
|
Apatinė galūnė
|
Lenkimo
sinergijos:
žasto lenkimas;
žasto atitraukimas;
žasto išorinis
sukimas;
alkūnės lenkimas;
dilbio atgręžimas;
plaštakos lenkimas;
pirštų lenkimas.
|
Lenkimo
sinergijos:
šlaunies lenkimas;
šlaunies atitraukimas;
šlaunies išorinis
sukimas;
kelio lenkimas;
pėdos atgręžimas;
pėdos tiesimas;
pėdos pirštų
tiesimas.
|
Tiesimo
sinergijos:
žasto tiesimas;
žasto pritraukimas;
alkūnės tiesimas;
dilbio nugręžimas;
plaštakos tiesimas;
pirštų tiesimas.
|
Tiesimo sinergijos:
šlaunies tiesimas;
šlaunies
pritraukimas;
kelio tiesimas;
pėdos nugręžimas;
pėdos lenkimas;
pirštų lenkimas.
|
Atliekant apatinės
galūnės pasyvius judesius patologinėms sinkinezėms slopinti rekomenduojamu
sunerti rankos pirštus
arba apimti
delnais alkūnės sąnarį.
Kineziterapija visada
pradedama pasyviais judesiais. Po pasyvių judesių atliekami aktyvūs.
Aktyvi mankšta
Jei nėra
kontraindikacijų išeminio insulto atveju, aktyvi mankšta skiriama po 7 - 10
dienų, hemoraginio - po 15-20 dienų nuo susirgimo pradžios. Pagrindinis
reikalavimas yra griežtai dozuotas krūvis ir laipsniškas jo didinimas.
Atliekami:
- statinio įsitempimo
pratimai, kurių metu vyksta toninis raumens įsitempimas;
- dinaminiai pratimai.
Esant grubioms
parezėms aktyvią gimnastiką pradeda nuo statinių pratimų, kadangi jie
lengvesni. Šių pratimų esmė - išlaikyti galūnės segmentą suteiktoje padėtyje.
Šių prtimų metu svarbu parinkti tinkamą padėtį.
Dinaminio pobūdžio
pratimai pirmiausia atliekami
raumenims, kurių tonusas nepadidėjęs:
- žasto atitraukėjams,
dilbio atgręžėjams, plaštakos ir pirštų tiesėjams;
- šlaunies
atitraukėjams, pėdos ir čiurnos teisėjams.
Esant išreikšrtoms
parezėms pradedama nuo ideomotorinių pratimų ir judesių palengvintose sąlygose. Palengvintos sąlygos -
pašalintos sunkio ir trinties jėgos, kurios sunkina judesio atlikimą. Todėl
aktyvūs judesiai atliekami horizontalioje plokštumoje ant lygaus slidaus
paviršiaus, o taip pat padedant kineziterapeutui, kuris prilaiko galūnės
segmentą žemiau ir aukščiau judančio sąnario.
Didelis dėmesys skiriamas izoliuotiems judesiams per sąnarį lavinti. Tam naudojami aktyvūs su pasipriešinimu judesiai, kurie leidžia kineziterapeutui diferencijuotai reguliuoti atskirų raumenų įsitempimą. Būtina stebėti, kad būtų teisingas kvėpavimas (neleisti sulaikyti kvėpavimo, atlikti hipertoninių raumenų tempimą iškvepiant). Atliekami visi galūnės judesiai per sąnarį, judesio tempas lėtas.
Didelis dėmesys skiriamas izoliuotiems judesiams per sąnarį lavinti. Tam naudojami aktyvūs su pasipriešinimu judesiai, kurie leidžia kineziterapeutui diferencijuotai reguliuoti atskirų raumenų įsitempimą. Būtina stebėti, kad būtų teisingas kvėpavimas (neleisti sulaikyti kvėpavimo, atlikti hipertoninių raumenų tempimą iškvepiant). Atliekami visi galūnės judesiai per sąnarį, judesio tempas lėtas.
Gimnastikos pratimų
metu plačiai naudojamos proprioreceptorių ir eksterorecėptorių stimuliacijos, pratimai
prieš veidrodį.
Ūmaus periodo
pabaigoje aktyvūs pratimai sunkinami. Didinamas pratimų atlikimo tempas ir
kartojimo skaičius, pradedami liemens judesiai (sukimas, šoninis lenkimas,
tiesimas). Naudojami įvairūs kineziterapijos metodai ( Bobath, Brumstrom, Rud,
Kobat).
- Kitą dieną, po išeminio insulto, ir 5 - 7 dieną po hemoraginio insulto jei yra stabili hemodinamika ir bendra būklė, mokoma sėdėti.
- Pacientai vertikalizuojami kitą dieną po išeminio insulto, po hemoraginio - po 10 - 14 dienų.
- Pradžioje pacientui 1 - 2 kartus per parą po 3 - 5 minutes suteikiama pusiau sėdima padėtis, sodinamas 30° kampu.
- Po kelių dienų, kontroliuojant širdies susitraukimų dažnį, didinamas sėdėjimo kampas ir ilginamas laikas.
- Širdies susitraukimų dažnis, pakeitus padėtį neturi padidėti labiau kaip 20 k / min. Atsiradus ryškiai tachikardijai trumpinamas procedūros laikas ir mažinamas lovos pakėlimo kampas.
- Paprastai po 3 - 6 dienų pakėlimo kampą didinamas iki 90°, sėdėjimo trukmė iki 15 minčių. Po to mokoma stovėti prie lovos ant abiejų kojų ir pakaitomis ant parezinės ir sveikosios kojos (fiksuojant kelio sąnarį pažeistoje pusėje kineziterapeuto ranka, ar longete).
- Mokoma ėjimo vietoje, ėjimo po palatą, koridorių su kineziterapeuto pagalba. Pagerėjus eisenai - su trikoja lazda ir lazdele.
- Būtina pacientą mokyti ėjimo stereotipo, kurio esmė - normalios sinkinezės: kojos lenkimas per klubo, kelio ir blauzdinį pėdos sąnarį. Tam naudojami pėdsakai ir 5 - 15 cm aukščio lazdelė, kurios statomos parezinės kojos pusėje.
Paskutinis ėjimo
mokymo etapas - lipimas laiptais. Prieš einant parezinė paciento ranka
fiksuojama įtvaru, arba rekomenduotinąją įsidėti į kišenę.
Visi reabilitacijos veiksmai turi padėti gauti maksimalų atkuriamąjį
efektą ir išvengti paralyžiuotos galūnės traumavimo