KVĖPAVIMO SISTEMOS LIGOS: Pagrindiniai tyrimo metodai

KVĖPAVIMO SISTEMOS LIGOS

Pagrindiniai tyrimo metodai

APKLAUSA

Pirmiausiai apklausiame pacientą. Klausiame:

1. Ar rūkė, ar rūko dabar? Jei taip, tai kiek cigarečių surūko per dieną?
2. Ar dirbo dulkėtoje aplinkoje? Jei taip, tai kaip ilgai? Kokiomis sąlygomis?

3        Ar dirbo su cheminėmis medžiagomis, pažeidžiančiomis kvėpavimo takus?

4        Ar nepasitaikė darbe ar buityje susidurti su tokiomis medžiagomis, į kurias organizmas jautriai ir netikėtai reaguotų sloga, odos niežėjimu, išbėrimu ar kita?

5        Ar yra sirgęs kvėpavimo organų ligomis? Kiek kartų? Ar dažnai?

6        Ar jaučia krūtinės skausmą?

Krūtinės skausmas:

1. Pleurinis skausmas. Jis lokalizuojasi pažastų ar krūtinės apatinėje dalyje ir niekur neplinta, arba kartais plinta į pilvą. Jei yra pažeista diafragminė pleura, suintensyvėja giliai įkvėpiant, kosint, lenkiantis į sveikąją pusę; o sumažėja ramybėje ir gulint ant nesveikojo šono, kai nekvėpuoja ir nekosti, bei nuo skausmą mažinančių vaistų.
2. Raumeninis skausmas. Jis nėra toks intensyvus. Mažiau kinta kvėpuojant ir keičiant padėtį, šiek tiek sustiprėja kosint. Šis skausmas vargina ilgai ir intensyviai kosinčius ligonius.

3        Trachėjinis skausmas. Jam būdingas deginimas bei graužimas krūtinės viršutinėje vidurinėje dalyje, trachėjos projekcijoje. Skausmas sustiprėja kosint ir šiek tiek susijęs su kvėpavimo judesiais. Tokiu skausmu skundžiasi ligoniai, sergantys ūminiu trachėjitu.

Toliau klausiama apie kosulį.

1        Pagal ritmą, kosulys gali būti nuolat pasikartojantis arba priepuolinis

2        Pagal tembro pobūdį, kosulys gali būti garsus, vidutinis arba begarsis

3        Kosulys taip pat gali būti sausas, dažniausiai esant bronchitui arba pleuritui; arba su skrepliais, sergant  pneumonija, plaučių vėžiu, pūlinėmis plaučių ligomis.

4        Pagal laiką, kosulys gali būti dieninis, sergant įvairiomis kvėpavimo sistemos ligomis; arba naktinis, būdingas bronchinei astmai.

Taip pat ligonio klausiama ar neskrepliuoja:

1        Jei ligonis patvirtina, jog atsikosti, išsiaiškiname, kaip atrodo skrepliai. Jie gali būti žali, raudoni, geltoni, tąsūs ir sunkiai iškostomi, ar skysti ir lengvai pašalinami. Pilki skrepliai būdingi, esant gleivėms; geltoni ar žali skrepliai – pūliningi; o raudoni – kraujingi.

2        Taip pat klausiama kiek vidutiniškai per parą jų iškosėjama? Kuriuo paros metu ir kokioje kūno padėtyje?

3        Kiek laiko skrepliuoja? Kas kiek laiko atsikosti?

Klausiama, ar ligonis nejaučia dusulio. Dusulys gali būti:

1        Ilgalaikis, sergant pneumonija

2        Priepuolinis, esant bronchinei astmai.

Inspiracinis dusulys – dusulys, kai ypač pasunkėja įkvėpimas

Ekspiracinis dusulys – kai ypač pasunkėja iškvėpimas

Mišrus dusulys – kai pasunkėja įkvėpimas ir iškvėpimas.

Taip pat ligonio klausiama, ar nėra kitų požymių: prikimimo, slogos, karščiavimo, nosies užgulimo.
1        Sloga, prikimimas ar nosies užgulimas rodo, kad pažeisti viršutiniai kvėpavimo takai
2        Karščiavimas ir su juo susiję pablogėjusios bendros savijautos požymiai (apetitas, silpnumas, galvos skausmas) rodo, kad kvėpavimo organai yra ūmiai pažeisti. Visiškai nekarščiuoja lėtiniu bronchitu, bronchine astma, plaučių vėžiu sergantys ligoniai.

APŽIŪRA

Yra skiriama bendra apžiūra, kurios metu nustatomi bendri plaučių ligoms būdingi požymiai, ir specialioji apžiūra.

Bendrosios apžiūros metu atkreipiamas dėmesys į priverstinę gulimą padėtį ant šono, būdingą sausam pleuritui; priverstinę sėdimą padėtį, kuri būdinga visiems dūstantiems ligoniams, nes sėdint padidėja plaučių kvėpuojamasis paviršius, geriau juda diafragma ir pagalbiniai kvėpavimo raumenys, sumažėja dusulys. Svarbu atkreipti dėmesį į cianozinį odos ir gleivinės atspalvį, kuris būdingas sergant pneumonija, eksudaciniu pleuritu. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, ar nėra lūpų pūslelinio išbėrimo (herpeso). Šis požymis būdingas ūminėms peršalimo ligoms. Apžiūrime būgno - lazdelių formos pirštus, kurie būdingi pūlinių procesų plaučiuose atveju (bronchektazinė liga).

Specialiosios apžiūros metu įvertinam krūtinės ląstos formą. Ji gali būti normali ar patologinė. Patologinės krūtinės ląstos formos:

• Emfizeminė krūtinės ląsta – tai trumpa, plati, statinės formos, su beveik horizontaliais šonkauliais, lyg būtų nuolatinio įkvėpimo būklėje.
• Paralyžinė krūtinės ląsta – siaura, su ryškiomis viršraktikaulinėmis ir poraktikaulinėmis duobėmis, labai atsikišusiomis mentėmis, nusileidusiais šonkauliais.
• Rachitinė krūtinės ląsta – vertikaliai į priekį išsikišusi, sustorėjusios šonkaulių kremzlės ties krūtinkauliu.
• Piltuvėlio formos krūtinės ląsta – įdubusi ties krūtinkaulio apačia.
• Kifoskoliozinė krūtinės ląsta – susidaro iškrypus stuburui. Dėl to gali pasunkėti plaučių darbas ir net pasireikšti jų nepakankamumas.
• Vietiškai deformuota krūtinės ląsta – tai vietinis krūtinės įdubimas ar iškilimas.

Toliau vertinam kvėpavimo judesius, tai yra kaip kvėpuojant juda krūtinės ląsta:

1. Ritmiškai ar neritmiškai
2. Daugiau juda krūtinė ar pilvas
3. Kiek kartų kvėpuoja per minutę
4. Kaip giliai kvėpuoja
5. Ar kvėpuoja simetriškai; ar kuri nors krūtinės pusė juda labiau nei kita

Sveiki žmonės kvėpuoja ritmiškai. Vieni, ypač vyrai, kvėpuoja daugiau pilvu, t.y. diafragminis kvėpavimo tipas; kiti, būdinga moterims, – krūtine. Kvėpavimo dažnis yra 12 – 20 kartų per minutę. Kvėpavimo gylis adekvatus fiziniam krūviui: ramybėje – paviršinis; dirbant fizinį darbą – gilesnis. Krūtinės ląsta juda simetriškai. Kvėpavimas padažnėja karščiuojant, sergant plaučių ir širdies ligomis. Karščiuojantiems ligoniams kvėpavimas padažnėja saikingai; sergantiems plaučių ligomis – labiau nei pulsas. Rečiau kvėpuoja treniruoti žmonės, taip pat kurie vartoja kvėpavimo centro jautrumą mažinančius vaistus, pvz. migdomuosius. Taip pat rečiau kvėpuoja ir tie, kurie serga kvėpavimo organų ligomis, nes dėl jų pailgėja įkvėpimas ir iškvėpimas. Kai vienos krūtinės ląstos pleurą ar plautį pažeidžia patologinis procesas, kvėpavimas tampa nesimetriškas.

APČIUOPA

Apčiuopa atliekama abiem rankom. Galima nustatyti krūtinės ląstos skausmingumą:

• Skausmas gali būti paviršinis dėl tarpšonkaulinės neuralgijos, sustiprėja spaudžiant, mažai keičiasi kosint.
• Taip pat skausmas gali būti gilusis arba pleurinis. Jis mažai keičiasi net smarkiai paspaudus skaudamą vietą.

Įvertiname trapecinio raumens būklę. Dėl patologijos šis raumuo gali atrofuotis, sustandėti ir pasidaryti ne toks paslankus. Taip nutinka, sergant lėtiniu bronchitu ar kitomis ligomis, kurios sukelia kosulį. Sveiki krūtinės ląstos audiniai yra elastiški.

Simetriškose vietose prie krūtinės ląstos priglaudžiami delnai ir ligonio prašoma dusliai nenutrūkstamai sakyti “aaaa”. Vertinama kaip virpa krūtinės ląstos paviršius. Kai krūtinės ląsta normali, balsinis virpėjimas yra silpnas. Dėl patologijos jis gali susilpnėti ar sustiprėti.

Krūtinės ląstos aktyvusis judrumas nustatomas maksimaliai įkvėpus ir maksimaliai iškvėpus, paprastai pažasties srityje 6 – 8 cm, o kitur – 3 – 5 cm; pasyvusis įvertinamas žmogui gulint ar stovint, normaliai kvėpuojant skirtumas gali būti 2 – 3 cm, matuojama su centimetrine juostele

Tags : #Kineziterapija

Share This :