Pusiausvyros tyrimas ir sutrikimų gydymas kineziterapijos priemonėmis


Ištyrimas
1. Tiriami funkciniai įgūdžiai, reikalaujantys pusiausvyros – funkciniais testais, kurie nusako arba vertina, kaip pacientas gali atlikti f-nes užduotis, kurios reikalauja išlaikyti pusiausvyrą. Testų užduotys turi apimti:
    a) KPV ramybėje (pusiausvyros išlaikymas sėdint arba stovint)
    b) išankstinis KPV (siekimą, lenkimąsi, kėlimą)
    c) raktyvų KPV (pusiausvyros atkūrimą po stumtelėjimo arba kitokio pusiausvyros sutrigdymo).
Šalia testų ligonį reikia apklausti. Surenkam informaciją apie paciento kitimus, pusiausvyros praradimus ir juos sukėlusias aplinkybes. (pvz.; jei pacientas nestabilus kai lenkiasi ko nors pasiekti nuo žemės – sutrikės išankstinis KPV. Jei pacientas praranda pusiausvyrą plaudamas galvą – įtariame jutimų sitrikimus).
                             Dažniausiai naudojami funkciniai testai:
  • Testas stotis ir eiti (up and go);
  • Funkcinio siekimo testas;
  • Tinetti pusiausvyros ir eisenos testas;
  • Berg pusiausvyros testas (skalė)
  • Brunel pusiausvyros testas.
2. Sensorinės, motorinės strategijos, jų tyrimas

a) Motorinės strategijos (atkreipti dėmesį į laikyseną, bei paciento sugebėjimą parinkti strategijas efektyviai valdančias kūno masės centro pasislinkimą atramos ploto atžvilgiu).
  • Alaiment: ar kūno svoris vienodai pasiskirsto (reikia atkreipti dėmesį); ar sumetriškai išsidėstę kūno dalys; kokia jų padėties viena kitos atžvilgiu (atkreipti dėmesį į galvą, pečius, dubenį, klubus, kelius, čiurnas); ar vienodai paskirstytas svoris ant abiejų kojų.
  • Judesių strategijos – stebim pacientą įvairiomis aplinkybėmis, pačiam pacientui pasvirus pirmyn ir atgal, į šonus, sėdint, stovint, stumtelėjus, iš ankstinę pusiausvyrą t.y., atliekant išmusančius iš pusiausvyros (destabilizuojančius) rankų judesius, pakeliant sunkų daiktą, greitai sumažinus atramos plotą, stebim kaip pacientas sugeba atkurti pusiauvyrą, ar judesiai koordinuoti ar taikomos adekvačios strategijos, ar nepasireiškia nereikalingi per didelės amplitudės judesiai.
b) Sensorinės strategijos: pacientas turi išlaikyti pusiauvyrą 30s šešiomis sąlygomis:
  • Stovint ant kieto stabilaus paviršiaus atsimerkus
  • Stovint ant kieto stabilaus paviršiaus užsimerkus
  • Ant minkšto paviršiaus atsimerkus
  • Ant minkšto paviršiaus užsimerkus
  • Ant judančio paviršiaus atsimerkus
  • Ant judančio paviršiaus užsimerkus.
Paciento rankos suglaustos, rankos prie šlaunų nuleistos. KT stebi paciento svyravimų kryptį ir amplitudę.

3. Sensorinės, motorinės pažinimo sistemų tyrimas (nustatomi jų sutrikimai, kurie turi įtakos pusiausvyros išlaikymui).

a) motoriniių sistemų – įvertinam raumenų jėgą (ypač kojų, blauzdos), čiurnos judesių amplitudė ar pakankama

b) sensorinių sistemų  - regą, pėdų ir čiurnų senosmotoriką (jutimus – paviršinius, giliuosius).
Gydymas
Apibendrinti tikslai:
  1. Panaikinti, sumažinti ar išvengti pažeidimų trikdančių pusiausvyrą.
  2. Išlavinti veiksmingas, užduotį atitinkančias sensorines ir motorines pusiausvyros strategijas.
  3. Išmokyti atlikti funkcines užduotis reikalaunačias skirtingos KPV (ramybės, reaktyvaus ir išankstinio), besikeičiančioje aplinkoje.
I.                    Pažeidimų lygmuo: pagerinti čiurnos judesių amplitudę, striptinti raumenis (ypač blauzdos); gerinti pėdų ir čiurnų sensomotoriką (paviršinius ir giliuosius jutimus), lavinti vestibiulinio aparato funkciją, apsaugoti arba išvengti antrinių pažeidimų.
II.                  Strategijų lygmuo: KPV treniruoti parenkamos užduotys, kurių sunkumas atitnka paciento lygį; užduotys nuolat sunkinamos, mažinant atramos plotą; suteikiant minkštą ar nestabilų atramos plotą ir/arba didinant užduočių atliekamų tuo pat metu skaičių.
a)       alaiment‘as – sukurti kūno padėtį (tokią), kuri labiausia tiktų atlikti užduotį, kai išlaikyti reikėtų mažiausiai raumenų aktyvumo ir būtų maksimalliai stabilus. Daugelis užduočių atliekami simetrinėj vertikalioje padėtyje. KT žodžiu ir rankomis padeda surasti ir išlaikyti tokią padėtį (pacientui). Iš pradžių pacientas treniruojamas išlaikyti taisyklingą kūno padėtį atsimekus, o vėliau – užsimerkus. Atgaliniam ryšiui užtikrinti naudojami veidrodžiai. Pvz.; ant veidrodžio vertikaliai užklijuojama plesitro juostelė, taip pat galima ant paciento marškinių užklijuoti juostelę ir sakyti pacientui, kad sutapatintų su juostele ant veidrodžio. Atgalinis ryšys dar gali būti somatosensorinis – skatinamas paviršutiniai ir giliaisiais jutimais. Jėgos grįžtamasis ryšys; pvz.; panaudojant svarstykles.
b)       Motorinės strategijos – padėti pacientui išlavinti koordinuotus judesiu pusiausvyrai sėdinti ir stovint išlaikyti.
o        Lavinant vietines strategijas (čiurnos ir klubo) pacientas prašomas svyruoti maža amplitude pirmyn ir antgal ir į šalis išlaikant tiesų kūną, nelenkiant klubų ir kelių, mažos amplitudės pusiausvyros sutrigdymas, kai KT lėtai judina pacientą įvairiomis kryptimis uždėjęs rankas ant pečių arba klubų. Vėliau pacientas prašomas atlikti įvairias užduotis: siekti, kelti, liesti ką nors.
Kai pacientas negali greitai aktyvuoti distalinių raumenų pusiausvyrai atstatyti, naudojamos įvairios raumenų aktyvinimo (susitraukimo palengvinimo) technikos: ledas, tapšnojimas per raumenį, vibracija, elektrostimuliacija. Taikomi: prieš pat pusiausvyros sutrikdymą ir jos metu.
„Svėrimo“ problemų gydymui naudojami įvairių amplitudžių pusiausvyros sutrikdymai. Ligoniai kurių pažeistos smegenėlės reiia pradėti nuo didesnės amplitudės svyravimų ir po to truputi eiti link mažesnės. Pacietai turintys parezę pradeda svyruoti nuo mažos amplitudės pusiausvyros sutrigdymo ir eina link didesnės.
o        Žingsnio strategijos lavinimas/ ar atsirėmimo ranka strategijos yra labai svarbios KPV. Atsirėmimo ranka mokymas svarbus kaklo ir galvos stabilumui. Mokant žingsnio strategijos KT rankomis skatina paciento kūno svorio perkėlimą ant vienos kojos, ir greitai kūno masės centrą perveda į „neapkrautos“ kojos pusę ir taip išprovokuoja žingsnį. Jei pacientas nežengia žingsnio KT gali padėti žengti žingsnį pastatydamas koją.
c)       Sensorinės srategijos – tikslas išmokyti koordinuoti ir parinkti adekvačią sensorinėę informaciją  KPV. Pacientas turi išlaikyti pusiausvyrą ir išjungiant ar apribojant vieną ar kelis jutimus.
d)       Pacientai, kurių stabilumo ribos yra susiaurėję mokomi judinti kūno masės centrą po truputi didinti atstumą iki siekiamų daiktų (taikinių). Pacientai mokomi svyruoti vis didesne amplitude visomis keturiomis kryptimis.
III Funkcinių užduočių lygmuo. Funkcinių užduočių atlikimas natūralioje aplinkoje reikalauja sugebėjimų pritaikyti sensorines ir motorines KPV strategijas prie kintančių aplinkos ir užduoties sąlygų. Vienos procedūros metu geriau mokyti atlikti kelias užduotis, jas kaitaliojant, nei ilgai teniruoti vieną ir tą pačią.

Gali neužtekti treniruotis tik 30min., reikia dar užduoti namuose kartoti pratimus. Rekomenduojama apie 60min./per dieną. Namie su namiškių priežiūrą.