Ištyrimas
1. Tiriami funkciniai įgūdžiai,
reikalaujantys pusiausvyros –
funkciniais testais, kurie nusako arba vertina, kaip pacientas gali atlikti
f-nes užduotis, kurios reikalauja išlaikyti pusiausvyrą. Testų užduotys turi
apimti:
a) KPV ramybėje (pusiausvyros išlaikymas
sėdint arba stovint)
b) išankstinis KPV (siekimą, lenkimąsi,
kėlimą)
c) raktyvų KPV (pusiausvyros atkūrimą po
stumtelėjimo arba kitokio pusiausvyros sutrigdymo).
Šalia
testų ligonį reikia apklausti. Surenkam informaciją apie paciento kitimus,
pusiausvyros praradimus ir juos sukėlusias aplinkybes. (pvz.; jei pacientas
nestabilus kai lenkiasi ko nors pasiekti nuo žemės – sutrikės išankstinis KPV.
Jei pacientas praranda pusiausvyrą plaudamas galvą – įtariame jutimų
sitrikimus).
Dažniausiai
naudojami funkciniai testai:
- Testas stotis ir eiti
(up and go);
- Funkcinio siekimo
testas;
- Tinetti pusiausvyros
ir eisenos testas;
- Berg pusiausvyros
testas (skalė)
- Brunel pusiausvyros
testas.
2. Sensorinės, motorinės strategijos,
jų tyrimas
a)
Motorinės strategijos (atkreipti dėmesį į laikyseną, bei paciento sugebėjimą
parinkti strategijas efektyviai valdančias kūno masės centro pasislinkimą
atramos ploto atžvilgiu).
- Alaiment:
ar kūno svoris vienodai pasiskirsto (reikia atkreipti dėmesį); ar
sumetriškai išsidėstę kūno dalys; kokia jų padėties viena kitos atžvilgiu
(atkreipti dėmesį į galvą, pečius, dubenį, klubus, kelius, čiurnas); ar
vienodai paskirstytas svoris ant abiejų kojų.
- Judesių strategijos – stebim pacientą įvairiomis aplinkybėmis,
pačiam pacientui pasvirus pirmyn ir atgal, į šonus, sėdint, stovint,
stumtelėjus, iš ankstinę pusiausvyrą t.y., atliekant išmusančius iš
pusiausvyros (destabilizuojančius) rankų judesius, pakeliant sunkų daiktą,
greitai sumažinus atramos plotą, stebim kaip pacientas sugeba atkurti
pusiauvyrą, ar judesiai koordinuoti ar taikomos adekvačios strategijos, ar
nepasireiškia nereikalingi per didelės amplitudės judesiai.
b)
Sensorinės strategijos: pacientas turi išlaikyti pusiauvyrą 30s šešiomis
sąlygomis:
- Stovint ant kieto
stabilaus paviršiaus atsimerkus
- Stovint ant kieto
stabilaus paviršiaus užsimerkus
- Ant minkšto paviršiaus
atsimerkus
- Ant minkšto paviršiaus
užsimerkus
- Ant judančio
paviršiaus atsimerkus
- Ant judančio
paviršiaus užsimerkus.
Paciento
rankos suglaustos, rankos prie šlaunų nuleistos. KT stebi paciento svyravimų
kryptį ir amplitudę.
3.
Sensorinės, motorinės pažinimo sistemų
tyrimas (nustatomi jų sutrikimai,
kurie turi įtakos pusiausvyros išlaikymui).
a)
motoriniių sistemų – įvertinam raumenų jėgą (ypač kojų, blauzdos), čiurnos
judesių amplitudė ar pakankama
b)
sensorinių sistemų - regą, pėdų ir
čiurnų senosmotoriką (jutimus – paviršinius, giliuosius).
Gydymas
Apibendrinti tikslai:
- Panaikinti, sumažinti
ar išvengti pažeidimų trikdančių pusiausvyrą.
- Išlavinti veiksmingas,
užduotį atitinkančias sensorines ir motorines pusiausvyros strategijas.
- Išmokyti atlikti
funkcines užduotis reikalaunačias skirtingos KPV (ramybės, reaktyvaus ir
išankstinio), besikeičiančioje aplinkoje.
I.
Pažeidimų lygmuo:
pagerinti čiurnos judesių amplitudę, striptinti raumenis (ypač blauzdos);
gerinti pėdų ir čiurnų sensomotoriką (paviršinius ir giliuosius jutimus),
lavinti vestibiulinio aparato funkciją, apsaugoti arba išvengti antrinių
pažeidimų.
II.
Strategijų
lygmuo: KPV treniruoti parenkamos užduotys, kurių sunkumas atitnka paciento
lygį; užduotys nuolat sunkinamos, mažinant atramos plotą; suteikiant minkštą ar
nestabilų atramos plotą ir/arba didinant užduočių atliekamų tuo pat metu
skaičių.
a) alaiment‘as – sukurti kūno padėtį (tokią), kuri
labiausia tiktų atlikti užduotį, kai išlaikyti reikėtų mažiausiai raumenų
aktyvumo ir būtų maksimalliai stabilus. Daugelis užduočių atliekami simetrinėj
vertikalioje padėtyje. KT žodžiu ir rankomis padeda surasti ir išlaikyti tokią
padėtį (pacientui). Iš pradžių pacientas treniruojamas išlaikyti taisyklingą
kūno padėtį atsimekus, o vėliau – užsimerkus. Atgaliniam ryšiui užtikrinti
naudojami veidrodžiai. Pvz.; ant veidrodžio vertikaliai užklijuojama plesitro
juostelė, taip pat galima ant paciento marškinių užklijuoti juostelę ir sakyti
pacientui, kad sutapatintų su juostele ant veidrodžio. Atgalinis ryšys dar gali
būti somatosensorinis – skatinamas paviršutiniai ir giliaisiais jutimais. Jėgos
grįžtamasis ryšys; pvz.; panaudojant svarstykles.
b) Motorinės strategijos – padėti pacientui išlavinti
koordinuotus judesiu pusiausvyrai sėdinti ir stovint išlaikyti.
o
Lavinant vietines
strategijas (čiurnos ir klubo) pacientas prašomas svyruoti maža amplitude
pirmyn ir antgal ir į šalis išlaikant tiesų kūną, nelenkiant klubų ir kelių,
mažos amplitudės pusiausvyros sutrigdymas, kai KT lėtai judina pacientą
įvairiomis kryptimis uždėjęs rankas ant pečių arba klubų. Vėliau pacientas
prašomas atlikti įvairias užduotis: siekti, kelti, liesti ką nors.
Kai pacientas negali greitai aktyvuoti distalinių
raumenų pusiausvyrai atstatyti, naudojamos įvairios raumenų aktyvinimo
(susitraukimo palengvinimo) technikos: ledas, tapšnojimas per raumenį,
vibracija, elektrostimuliacija. Taikomi: prieš pat pusiausvyros sutrikdymą ir
jos metu.
„Svėrimo“ problemų gydymui naudojami įvairių
amplitudžių pusiausvyros sutrikdymai. Ligoniai kurių pažeistos smegenėlės reiia
pradėti nuo didesnės amplitudės svyravimų ir po to truputi eiti link mažesnės.
Pacietai turintys parezę pradeda svyruoti nuo mažos amplitudės pusiausvyros
sutrigdymo ir eina link didesnės.
o
Žingsnio
strategijos lavinimas/ ar atsirėmimo ranka strategijos yra labai svarbios KPV.
Atsirėmimo ranka mokymas svarbus kaklo ir galvos stabilumui. Mokant žingsnio
strategijos KT rankomis skatina paciento kūno svorio perkėlimą ant vienos
kojos, ir greitai kūno masės centrą perveda į „neapkrautos“ kojos pusę ir taip
išprovokuoja žingsnį. Jei pacientas nežengia žingsnio KT gali padėti žengti
žingsnį pastatydamas koją.
c) Sensorinės srategijos – tikslas išmokyti koordinuoti
ir parinkti adekvačią sensorinėę informaciją
KPV. Pacientas turi išlaikyti pusiausvyrą ir išjungiant ar apribojant
vieną ar kelis jutimus.
d) Pacientai, kurių stabilumo ribos yra susiaurėję mokomi
judinti kūno masės centrą po truputi didinti atstumą iki siekiamų daiktų
(taikinių). Pacientai mokomi svyruoti vis didesne amplitude visomis keturiomis
kryptimis.
III
Funkcinių užduočių lygmuo. Funkcinių užduočių atlikimas natūralioje aplinkoje
reikalauja sugebėjimų pritaikyti sensorines ir motorines KPV strategijas prie
kintančių aplinkos ir užduoties sąlygų. Vienos procedūros metu geriau mokyti
atlikti kelias užduotis, jas kaitaliojant, nei ilgai teniruoti vieną ir tą
pačią.
Gali
neužtekti treniruotis tik 30min., reikia dar užduoti namuose kartoti pratimus.
Rekomenduojama apie 60min./per dieną. Namie su namiškių priežiūrą.