Kūno padėties valdymo sutrikimai



I. Motoriniai
  • Nervų raumenų sistemos pokyčiai
1.       Pakinta raumenų aktyvavimo tvarka:
a)       Pakinta raumenų aktyvavimo eiliškumas (pvz.; pacientas po insulto pasvirus pirmyn ir siekiant atstatyti pusiausvyrą, kojų raumenys aktyvuojasi tokia tvarka: sveikos kojos – blauzdos, užpakaliniai šlaunies, paravertebraliai, o pažeistos kojos – pirma užpakaliniai šlaunies, po to blauzdos. Tai vyksta dėl nevienodo kūno svorio paskirstymo).
b)       Sulėtėja proksimalinių sinergistų aktyvacija. Sveiko asmens hamstringai aktyvuojasi praėjus 36milis. po užpakalinio blauzdos aktyvacijos, o paciento patyrusio galvos smegenų traumą, praėjus 60milis.
c)       Koatyvuojami antagonistai. Daugiausia būdinga sergant parkinsono liga, grįždamas iš pasvirimo pirmyn įtempia ne tik užpakalinius šlaunies ir nugaros, bet ir keturgalvį šlaunies ir pilvo, o tai sukelia – sustingimą.
2.       Sulėtėja posturalinis atsakas. Sutrigdžius pusiausvyrą neurologinių ligonių raumenys reaguoja žymiai lėčiau ir mažesnie amplitude negu sveikų žmonių.
3.       „Svėrimo“ problemos – sutrinka sugebėjimas nustatyti raumenų susitraukimo jėgą ir trukmę, kad ši tiksliai atitiktų jo stabilumo laipsnį: Esant smegenėlių ir pamato mazgų pažeidai paciento raumenys į pusiausvyros sutrigdymą reaguoja hipermetriškai t.y., susitraukia didesne jėga, o susitraukimo trukmė yra ilgesnė.
4.       Fiksuotos judesių strategijos arba ligonis nesugeba pritaikyti judesių prie besikeičiančių užduoties ir aplinkos sąlygų (keičiant antramos plotą pacientai sergantys parkinsono liga nesugeba pritaikyti judesių strategijos, t.y., visose situacijose aktyvuoja tuos pačius raumenis ir ta pačia jėga).

o        Kaulų – raumenų sistemos pokyčiai, jie būna dažniausiai antriniai, dėl nejudrumo.
1.       Kūno dalių išsidėstymo pokyčiai, arba „Alaignment“ pokyčiai. Esmė ta, kad svarbu išlaikyti: sąnarių judesių amplitudę, raumenų ilgį ir kuo taisyklingesnę laikyseną (kūno padėtį) (pvz.; vaikai sergantys cerebriniu paralyžiumi, jų čiurnos, kelio, klubo judesiai yra riboti ir tai nulemia laikysenos sutrikimus. Ligoniui po insulto būdinga asimetrinė laikysena).
2.       Įtvarai – gali riboti sąnario judesio amplitudę ir judesius ir turi tiesioginę įtaką raumenų naudojamų pusiausvyrai reguliavimo tvarkai ir trukmei.
3.       Struktūriniai pokyčiai raumenyse – dažniausiai susiję su spastiškumu. Dėl spastiškumo gali pakisti raumenų skaidulų savybės.
4.       Sumažėjusi raumenų jėga – daugeliui neurologinių pacientų.

o        Išankstinio kūno padėties valdymo sutrikimai. Būdingas daugeliui neurologiniių pacentų (patyrus insultą, cerebrinio paralyžiaus, sergančio parkinsono liga, asmenims su Dauno sindromu). Jei sveiki asmenys prieš atlikdami judesį ranka aktyvuoja posturalinius liemens ir kojų raumenis, tai ligoniui rankos raumenys aktyvuojami pirmiau, nei posturaliniai raumenys, dėl to jie dažniau praranda pusiausvyrą ko nors siekdami.

II. Sensoriniai komponentai
  1. Informacijos pritaikymo sutrikimai. Neurologiniai pacientai praranda sugebėjimą pritaikyti sensorinius signalus prie besikeičiančių aplinkos ir užduoties sąlygų:
a)       gali pacientas prarasti 1-ą jutimą;
b)       2-u jutimsu (gali sutrikti rega, gilieji ir paviršiniai jutimai);
c)       Nesugebėjimas „pasverti“ sensorinės informacijos.
  1. Iškreipto stabilumo ribos.

KPV sutrikimai pagal ligas
I.                    Insultas (kairės pusės hemiparezė).
  1. motoriniai kūno padėties valdymo komponentai: sulėtėjęs posturalinių raumenų atsakas kairėje kojoje, sutrikęs raumenų apsijungimo į sinergijas (mėginant atgauti pusiausvyrą, proksimaliai esantys raumenys aktyvuojasi pirmiau negu distaliai esantys arba per lėtai po to kai sureaguoja distaliniai); prarandama išankstinė posturalinių raumenų aktyvacija valingų judesių metu (t.y., pacientas nestabilus ką nors keldamas arba siekdamas); nesugeba pritaikyti judesių keičiantis užduočiai (sunku išlaikyti pusiausvyrą pakeitus atramos plotą); gastroknemius (užpakaliniai blauzdos raumenys) ir soleus raum. Sutrumpejimas gali riboti čiurnos judesių amplitudę; asimetrinė kūno padėtis (kūno masės centras pasislinkęs ant sveikos kojos pusės).
  2. Sensoriniai komponentai: gali būti regos (kairės pusės) sutrikimai (heminopsija) arba somatosensorika ir turi sunkumų pritaikyti sensorinė informaciją kintant aplinkai (sunku išlaikyti pusiausvyrą prietemoje arba esant minkštam ir nestabiliam paviršiui, o ypač esant abiem sąlygom tuo pat metu.
II.                  Parkinsono liga
  1. Motoriniai komponentai: raumenų koaktyvavimas būdingas, nesugeba pritaikyti (pakeisti) judėjimo strategijų keičiantis užduočiai, praranda inšankstinę posturalinių raumenų aktyvaciją valingų judesių metu.
  2. Sensoriniai komponentai: nesugeba laiku nuslopinti posturalinių raumenų aktyvumo, kai šie jau nebenaudingi pusiausvyros išlaikymui.
III.               Smegenėlių pažeida

  1. Motoriniai komponentai: hipermetrinės atsakas
  2. Sensoriniai komponentai: sunku pritaikyti sensorinę informaciją KPV.