I. Motoriniai
- Nervų raumenų sistemos pokyčiai
1. Pakinta raumenų aktyvavimo tvarka:
a) Pakinta raumenų aktyvavimo eiliškumas (pvz.; pacientas
po insulto pasvirus pirmyn ir siekiant atstatyti pusiausvyrą, kojų raumenys
aktyvuojasi tokia tvarka: sveikos kojos – blauzdos, užpakaliniai šlaunies,
paravertebraliai, o pažeistos kojos – pirma užpakaliniai šlaunies, po to
blauzdos. Tai vyksta dėl nevienodo kūno svorio paskirstymo).
b) Sulėtėja proksimalinių sinergistų aktyvacija. Sveiko
asmens hamstringai aktyvuojasi praėjus 36milis. po užpakalinio blauzdos
aktyvacijos, o paciento patyrusio galvos smegenų traumą, praėjus 60milis.
c) Koatyvuojami antagonistai. Daugiausia būdinga sergant
parkinsono liga, grįždamas iš pasvirimo pirmyn įtempia ne tik užpakalinius
šlaunies ir nugaros, bet ir keturgalvį šlaunies ir pilvo, o tai sukelia –
sustingimą.
2. Sulėtėja posturalinis atsakas. Sutrigdžius pusiausvyrą
neurologinių ligonių raumenys reaguoja žymiai lėčiau ir mažesnie amplitude negu
sveikų žmonių.
3. „Svėrimo“ problemos – sutrinka sugebėjimas nustatyti
raumenų susitraukimo jėgą ir trukmę, kad ši tiksliai atitiktų jo stabilumo
laipsnį: Esant smegenėlių ir pamato mazgų pažeidai paciento raumenys į
pusiausvyros sutrigdymą reaguoja hipermetriškai t.y., susitraukia didesne jėga,
o susitraukimo trukmė yra ilgesnė.
4. Fiksuotos judesių strategijos arba ligonis nesugeba
pritaikyti judesių prie besikeičiančių užduoties ir aplinkos sąlygų (keičiant
antramos plotą pacientai sergantys parkinsono liga nesugeba pritaikyti judesių
strategijos, t.y., visose situacijose aktyvuoja tuos pačius raumenis ir ta
pačia jėga).
o
Kaulų – raumenų sistemos pokyčiai, jie būna dažniausiai antriniai, dėl nejudrumo.
1. Kūno dalių išsidėstymo pokyčiai, arba „Alaignment“
pokyčiai. Esmė ta, kad svarbu išlaikyti: sąnarių judesių amplitudę, raumenų
ilgį ir kuo taisyklingesnę laikyseną (kūno padėtį) (pvz.; vaikai sergantys cerebriniu
paralyžiumi, jų čiurnos, kelio, klubo judesiai yra riboti ir tai nulemia
laikysenos sutrikimus. Ligoniui po insulto būdinga asimetrinė laikysena).
2. Įtvarai – gali riboti sąnario judesio amplitudę ir
judesius ir turi tiesioginę įtaką raumenų naudojamų pusiausvyrai reguliavimo
tvarkai ir trukmei.
3. Struktūriniai pokyčiai raumenyse – dažniausiai susiję
su spastiškumu. Dėl spastiškumo gali pakisti raumenų skaidulų savybės.
4. Sumažėjusi raumenų jėga – daugeliui neurologinių
pacientų.
o
Išankstinio kūno padėties valdymo sutrikimai. Būdingas daugeliui neurologiniių pacentų (patyrus
insultą, cerebrinio paralyžiaus, sergančio parkinsono liga, asmenims su Dauno
sindromu). Jei sveiki asmenys prieš atlikdami judesį ranka aktyvuoja
posturalinius liemens ir kojų raumenis, tai ligoniui rankos raumenys
aktyvuojami pirmiau, nei posturaliniai raumenys, dėl to jie dažniau praranda
pusiausvyrą ko nors siekdami.
II. Sensoriniai komponentai
- Informacijos
pritaikymo sutrikimai. Neurologiniai pacientai praranda sugebėjimą
pritaikyti sensorinius signalus prie besikeičiančių aplinkos ir užduoties
sąlygų:
a) gali pacientas prarasti 1-ą jutimą;
b) 2-u jutimsu (gali sutrikti rega, gilieji ir
paviršiniai jutimai);
c) Nesugebėjimas „pasverti“ sensorinės informacijos.
- Iškreipto stabilumo ribos.
KPV sutrikimai pagal ligas
I.
Insultas (kairės pusės hemiparezė).
- motoriniai kūno
padėties valdymo komponentai: sulėtėjęs posturalinių raumenų atsakas
kairėje kojoje, sutrikęs raumenų apsijungimo į sinergijas (mėginant
atgauti pusiausvyrą, proksimaliai esantys raumenys aktyvuojasi pirmiau
negu distaliai esantys arba per lėtai po to kai sureaguoja distaliniai);
prarandama išankstinė posturalinių raumenų aktyvacija valingų judesių metu
(t.y., pacientas nestabilus ką nors keldamas arba siekdamas); nesugeba
pritaikyti judesių keičiantis užduočiai (sunku išlaikyti pusiausvyrą
pakeitus atramos plotą); gastroknemius (užpakaliniai blauzdos raumenys) ir
soleus raum. Sutrumpejimas gali riboti čiurnos judesių amplitudę;
asimetrinė kūno padėtis (kūno masės centras pasislinkęs ant sveikos kojos
pusės).
- Sensoriniai komponentai:
gali būti regos (kairės pusės) sutrikimai (heminopsija) arba
somatosensorika ir turi sunkumų pritaikyti sensorinė informaciją kintant
aplinkai (sunku išlaikyti pusiausvyrą prietemoje arba esant minkštam ir
nestabiliam paviršiui, o ypač esant abiem sąlygom tuo pat metu.
II.
Parkinsono liga
- Motoriniai
komponentai: raumenų koaktyvavimas būdingas, nesugeba pritaikyti
(pakeisti) judėjimo strategijų keičiantis užduočiai, praranda inšankstinę
posturalinių raumenų aktyvaciją valingų judesių metu.
- Sensoriniai komponentai:
nesugeba laiku nuslopinti posturalinių raumenų aktyvumo, kai šie jau
nebenaudingi pusiausvyros išlaikymui.
III.
Smegenėlių pažeida
- Motoriniai
komponentai: hipermetrinės atsakas
- Sensoriniai
komponentai: sunku pritaikyti sensorinę informaciją KPV.