Kineziterapija sergant ginekologinėmis ligomis



Kineziterapija prieš ginekologinę operaciją ir po jos

Ginekologinės operacijos yra: priklausinių operacijos - tai kiaušintakio pašalinimas (negimdinio nėštumo metu), kiaušintakio ir kiaušidės pašalinimas, abiejų kiaušintakių ir vienos kiaušidės su gimdos amputacija ir kt. Jei nėra priklausinių sąaugų, tai operacijos yra atliekamos per viršų ir per apa­čią, o jei yra sąaugų, tai per viršų; gimdos operacijos (pašalinimas); lyties organų taisyklingų padėčių kūrimo (grą­žinimo   į  taisyklingą padėtį)   operacijos.

Kineziterapija ir kiti pasiruošimai prieš ginekologinę operaciją

Tikslas: psichoterapinis parengimas - nukreipti moters dėmesį nuo min­čių apie operaciją; bendrasis paruošimas operacijai ir operuojamojo lauko pa­ruošimas - sumažinti ar pašalinti mažojo dubens, apatinių galūnių, plaučių sta­zinius procesus, pagerinti vietinę kraujo ir limfos apytaką, didinti odos ir rau­menų tamprumą, mokyti moterį valdyti kvėpavimą, atsipalaiduoti, taip pat mo­kyti pratimų, kuriuos moteris turės atlikti pirmosiomis valandomis ir dienomis po operacijos, kad neužkietėtų viduriai ir nesusilaikytų šlapimas.

Kineziterapijos priemonės ir metodai: skiriami bendrojo lavinimo, specialūs gim­nastikos ir kvėpavimo pratimai iš tam tikrų padėčių, kurios priklauso nuo ligos: jei nusmukę ar iškritę lyties organai - pradinė padėtis gulint ant nugaros ir sto­vint keturpėsčia, o esant augliams - gulint ant nugaros. Fizinis krūvis - viduti­nis, neatliekama staigių judesių, greitai negalima keisti pradinių padėčių. Jei bus atliekama auglio operacija, nebūtina vengti pratimų, kurie didina vidinį pil­vo spaudimą. Kurso trukmė priklauso nuo ikioperacinio laikotarpio trukmės.
Pratybos vyksta moterų konsultacijoje, grupėmis, galima naudoti gim­nastikos įrankius.

Kineziterapijos po ginekologinės operacijos

Tikslas: stiprinti pilvo, dubens dugno raumenis, tromboflebito profilakti­ka, išvengti vidurių užkietėjimo, šlapimo susilaikymo, pooperacinio plaučių uždegimo profilaktika.

Kontraindikacijos: gresiantis kraujavimas iš operacinės vietos (ligatūros nuslinkimas), kraujo krešėjimo sutrikimai, prasidedantis kraujotakos nepakan­kamumas, pilvaplėvės uždegimas (peritonitas), sepsis. Esant ūminiam trom­boflebitui, galima atlikti tik pečių lanko gimnastikos pratimus.

Kineziterapijos priemonės ir metodai: tokios pačios, kaip ir po kitų chirurginių ope­racijų, tik gydomąją gimnastiką reikia pradėti atlikti anksčiau - po 2-4 val. (jei buvo atliktas vietinis skausmo malšinimas - po 2 val., o jei bendrasis skausmo malšinimas - po 4 val.). Skirti daug kvėpavimo pratimų, daugkartiniai ritmiški pėdų judesiai, kojų sulenkimas per kelio sąnarį; krūvį pamažu didinti, kasdien dirbti sudėtingesne metodika ir ruošti ligonę kėlimuisi. Prieš treniruotę ir jos metu stebėti pulsą. Jei jo dažnis padidėja 15-25 kartus per min. - nutraukti pra­timus. Jei nutraukus pratimus pulsas greit atsinaujina ir moteris jaučiasi gerai, vėl galima tęsti pratimus.

Sergančios lyties organų uždegimu moters kineziterapija

Moters lyties organų uždegimus skirstome į: s e p s i n i u s , kuriuos su­kelia tam tikros rūšies bakterijos - streptokokai, stafilokokai, koli bakterijos (E. Coli), difterijos lazdelė ir kt; s p e c i f i n i u s lyties organų uždegimus, kuriuos sukelia gonokokai, tuberkuliozės lazdelė, sifilio sukėlėjas.
Infekcija gali patekti tam tikrais būdais - mėnesinių metu, po persileidi­mų, pogimdyminiu laikotarpiu, sužalojus makštį lytinių santykių metu, darant kriminalinius abortus, medicininės intervencijos metu, išgrandant gimdą ar irs­tant augliams. Svarbu yra organizmo atsparumas.

Patekus infekcijai į gimdos gleivinę, prasideda gimdos uždegimas (endo-metritis), kuris toliau gali plisti tam tikrais organais: tąsos keliu, limfagyslėmis, kraujagyslėmis, ir gali sukelti kiaušintakių uždegimą (salpingitis), kiaušidžių uždegimą (oophoritis), aplinkinių audinių apie kiaušidę uždegimą (perioopho-ritis), puraus jungiamojo audinio, esančio apie vidinius lyties organus, uždegi­mą {parametritis), bendrąją organizmo infekciją (sepsis).



Gimdos uždegimas. (endo-metritis) Simptomai: kraujavimai (metroragijos), baltosios (fluor), temperatūra, skausmai apatinėje pilvo dalyje, juosmenyje, šla­pinimosi sutrikimai, persileidimai, nevaisingumas. Bimanualinio tyrimo metu nustatoma skausminga, šiek tiek padidėjusi, suminkštėjusi gimda. Šalia esančių organų ir jungiamojo audinio patologinių pakitimų nėra. Sergant lėtiniu endo­metritu, gimda būna suaugusi su šalia esančiais organais, daugiau išskiria bal­tųjų. Gydymas ūminių endometritų atveju - ramumas, ledas ant pilvo, antibio­tikai ir kt. Lėtinių endometritų metu - gydomoji kūno kultūra (GKK), šildo­mieji kompresai, karšti makšties dušai, diatermija, gydymas purvu, intoforezė. Endometritas gali būti židinys plisti infekcijai į kiaušintakius, kiaušides ir ap­linkinius audinius.

Kiaušintakių uždegimas. (Salpingitis) Infekcija patenka iš gimdos. Pate­kus infekcijai į kiaušintakius, jų ampulinės dalies spurgai (fimbria) sulimpa, kiaušintakių gleivinė išskiria pūlinį sekretą, kuris telkiasi kiaušintakiuose, juos ištempia (pyosalpim), o jo gleivinės raukšlės ilgainiui apmiršta ir sunyksta. Lengvesniais atvejais ir racionaliai gydant kiaušintakiai gali neužakti, ir ligonė visiškai pasveiksta. Dažnai kiaušintakių uždegimus komplikuoja jų sulipimas su aplinkiniais organais, pilvaplėvės sudirginimo padarinys. Ligos eiga ir simptomai - prasidėjus ūminei stadijai ligonė skundžiasi stipriais skausmais pilvo apačioje, didele temperatūra, pilvaplėvės sudirginimu (pilvas išpūstas, vėmimas, dažnas pulsas, dujų susilaikymas). Po kelių dienų nurodyti procesai švelnėja ir gydant pasveikstama. Prasidėjus ligos lėtinei stadijai, ligonė skun­džiasi tam tikro pobūdžio ir stiprumo skausmais pilvo apačioje, strėnose, mėne­sinių sutrikimais, baltosiomis, vidurių užkietėjimu, šlapinimosi sutrikimais, be to, dažnai nevaisingumu. Ligos ūminės stadijos gydymas - ramumas, ledas ant pilvo, antibiotikai, lytinių santykių uždraudimas ir kt. Praėjus ūminei stadijai, taikomos KT priemonės - gydomieji pratimai, masažas, diatermija, gydymas purvu ir kt.

Aplinkinių audinių uždegimas  (perioopho-ritis) - infekcija patenka į pa­rametrus ir sukelia uždegimą. Prasidėjus ūminei stadijai, būna sunkios ligos po­žymiai - dažnas pulsas, pakilusi temperatūra, galūnių atšalimas, sausas, apžėlęs liežuvis ir peritonito simptomai, skausmingas šlapinimasis, vidurių užkietėji­mas, net kontraktūros klubo sąnario srityje (infiltratas liečia m. psoas). Lėtinių parametritų anksčiau nurodyti simptomai yra silpnesni, tačiau moteris ilgai ser­ga ir gali susidaryti randai ar infiltratas patekti į šlapimo pūslę ir kt. Ūminės stadijos gydymas - ramumas, antibiotikai, ledas, dieta ir kt. Lėtinės stadijos -gydomieji pratimai, masažas, hidroterapija, šildomieji kompresai, diatermija (organizmo giliųjų audinių ir organų gydomasis šildymas kintamąja didelio stiprumo aukštojo dažnio el. srove).

Kineziterapijos tikslas esant lyties organų uždegimams: gerinti kraujo ir limfos apytaką mažajame dubenyje ir audinių metabolinius procesus, stiprinti orga­nizmo atsparumą. Taikyti specialius pratimus sąaugoms atskirti, didinti jų tam­prumą ar jų išvengti.
Paskyrus ligonei gydymą medikamentais, kartu atliekami gydomieji pra­timai, ginekologinis masažas, fizioterapinės procedūros.

Kontraindikacijos: ūminis uždegiminis procesas ar lėtinio paūmėjimas.
Kineziterapijos priemonės ir metodai: KT gydymą jau galima pradėti, jei rimsta už­degiminis procesas (temperatūra normali ar subfebrili, leukocitozė ne didesnė kaip 9000,  ENR ne didesnis kaip 25 mm/vai., nėra pulsacijos infiltrate), page­rėjus moters sveikatos būklei. Atliekami paprasti gimnastikos ir kvėpavimo, bendrojo lavinimo pratimai. Pradinės padėtys stovint, judesio, gulint ant nuga­ros ir stovint keturpėsčia.



Kineziterapija esant funkciniam dubens diafragmos raumenų nepakankamumui ir nusmukus moters vidiniams lyties organams
Moters vidiniai lyties organai nusmunka esant dubens diafragmos raume­nų ir raiščių silpnumui. Gydomoji gimnastika atliekama tik pradinėmis nusmukimo stadijomis, o jei visiškai iškrenta - reikalinga operacija, ir tuomet GKK taikoma prieš ir po operacijos.
KT nusmukus vidiniams lyties organams, susideda iš bendrojo lavinimo gimnastikos pratimų, kvėpavimo ir specialiųjų - išangės įtempimą stiprinančių pratimų. Juos atliekant susitraukia porinis raumuo, kuris kelia išangę ir sudaro dubens diafragmos pagrindą. Tuo metu susitraukia ir sėdynės bei pritraukia­mieji šlaunies raumenys. Rekomenduojama šlaunis sukti į išorę. Išorinės angos įtempimas derinamas su tam tikrais gimnastikos pratimais, pavyzdžiui, su pri­tūpimais, gulint ant nugaros - pakelti dubenį, kojas ir kt. pratimais, kurie stipri­na dubens dugną. Negalima atlikti šuolių, pašokėjimų, bėgti. Tinka pratimai su GYMNIC kamuoliais. Pradinėmis gimdos ir makšties nusmukimo stadijomis tinka ginekologinis masažas, kuris gerina kraujotaką, mažina veninę stazę, stip­rina dubens dugną. Masažą reikia atlikti prieš gydomuosius pratimus.

Moters lyties organų netaisyklingos padėtys ir kineziterapija
Normali gimdos padėtis yra anteversio-flexio. Anteversija - tai gimdos kūno pasvirimas į priekį, o kaklelio - atgal. Tarp gimdos kūno ir kaklelio susi­daro bukas kampas, jei jis atviras į priekį-antefleksija. Bet ir fiziologiniais at­vejais gimda gali laikinai keisti savo padėtį. Tai priklauso nuo aplinkinių orga­nų būklės, pavyzdžiui, prisipildžius šlapimo pūslei, gimda nustumiama į užpa­kalį, o prisipildžius tiesiajai žarnai - į priekį.

Normalią gimdos padėtį lemia mažojo dubens ir makšties jungiamieji au­diniai, dubens dugno raumenys, gimdos raiščiai ir gimdos tonusas. Tam tikrą įtaką turi pilvo raumenų būklė ir pilvo ertmės spaudimo kitimai. Iš normalios padėties gimda gali būti išstumta dėl daugelio priežasčių - gimdos ir aplinkinių organų augliai, uždegimai, randėjantys priegimdžio procesai, gimdos dugno ir gimdos tonuso mažėjimas, raiščių silpnumas ir kt. Jei gimda labai perlinksta į priekį, ši padėtis vadinama hiperanteflexsio, o jei atgal - retroflexio.

Simptomai. Ligonė skundžiasi skausmais apatinėje pilvo dalyje ir strėno­se, šlapimo pūslės sutrikimais (dažnas ir skausmingas šlapinimasis), gali būti skausmingas tuštinimasis, vidurių užkietėjimas, mėnesinių sutrikimai (dismenorėja (skausmingos), gausios mėnesinės, dažnos mėnesinės), nevaisingumas, polinkis į abor­tus, baltosios. Iš bendrųjų nusiskundimų vyrauja širdies plakimai, galvos skausmai, darbingumo mažėjimas. Gydymas konservatyvus, jei stengiamasi at­kurti normalią gimdos padėtį. Svarbūs yra gydomieji pratimai, masažas, fiziote­rapijos priemonės. Jei tomis priemonėmis nepavyksta atkurti gimdos normalios padėties, tuomet moteris operuojama.

Kineziterapijos tikslas - atkurti gimdos normalią padėtį.



Kineziterapijos metodika. Jei yra uždegiminis procesas ar auglys, tai gydomąją gim­nastiką atlikti pašalinus pagrindinę ligą. Reikia parinkti tokius pratimus, kurie stiprintų organizmą ir padėtų atkurti normalią gimdos padėtį. Gimdos padėtį galima atkurti atliekant specialus fizinius pratimus iš nepatogių padėčių: kelių -plaštakų, kelių - alkūnių, kelių - krūtinės, pėdų - plaštakų padėčių. Prieš atlie­kant šiuos pratimus, būtinas keletos savaičių paruošiamasis darbas. Specialūs fiziniai pratimai yra derinami su ginekologiniu masažu. Specialieji pratimai pa­renkami, atsižvelgiant į padėties anomaliją. Pavyzdžiui, užlinkus gimdai į už­pakalį, pradinė padėtis - keturpėsčia, gulint ant pilvo, o jei gimda užlinkusi į priekį - pradinė padėtis - gulint ant nugaros.

Jei gimda užsilenkusi atgal, rekomenduojama iš stovimos padėties len­kiantis siekti grindis, rankos atmestos atgal; liemens lenkimas į priekį ir kimšto kamuolio metimas tarp kojų; dubens sukimas; „kregždutė" - kaitaliojant kojas jas kelti atgal, o liemenį lenkti į priekį; pratimai prie gimnastikos sienelės: vei­du į kopėtėles lenktis ir rankomis eiti žemyn, o kojos atgal ir kt.

Iš padėties gulint ant pilvo kelti kojas atgal, rato judesiai pakelta ištiesta koja; kartu kelti ištiestas rankas ir kojas; sulenktą koją pritraukti prie pilvo, pa­keliant dubenį, ištiesti kojas.
Iš padėties keturpėsčia, kaitaliojant kelti ištiestą koją atgal ir į viršų, per­eiti į aukšto staro padėtį (pirštų-pėdų padėtis); ištiestą koją kelti į viršų ir že­myn, imituoti rato judesius ištiesta koja, liemenį kelti į viršų, galvą nulenkti, liemenį žemyn, keliant galvą kaip „katytė", sulenkti rankas, įtempti išangės raumenis; gilus įkvėpimas pilvu (gilus įkvėpimas ir trumpas iškvėpimas) ir kt.

Atliekant nurodytus pratimus vidaus organai galės pasislinkti į viršų, to­dėl atsipalaiduos pilvo sienelė, ir kartu didės vidinis pilvo slėgis, o gimda leng­viau galės grįžti į normalią padėtį.
Reikia skirti ne tik koreguojamuosius pratimus, bet ir pilvo raumenis, du­bens diafragmą stiprinančius pratimus, aktyvinančius peristaltiką ir šalinančius vidurių užkietėjimą.
Jei yra nuolatinė (fiksuota) gimdos retrofleksija (susidarę sąaugos po už­degimo), tai gydomuosius pratimus reikia skirti kartu su fizioterapijos procedū­romis (purvo, vandens ir kt.), taip pat atlikti ginekologinį masažą. Gydomuo­sius pratimus reikia atlikti praėjus 1,5 - 2,0 valandoms po fizioterapijos pocedūrų ir masažo. Būtina, kad šlapimo pūslė ir tiesioji žarna būtų tuščios. Tinka gydymas kurorte, kur gydomieji pratimai derinami su ginekologiniu masažu, angliarūgšties, sieros ir vandenilio, rodano voniomis bei purvo aplikacijomis.



Kineziterapija sutrikus šlapimo pūslės funkcijai
Šlapimo nelaikymas - enurezė prasideda sutrikus inervacijai, kurią sukelia centrinės nervų sistemos sutrikimai. Šlapimo pūslės ir šlaplės raukų veikla gali susilpnėti esant gimdymo traumai, sunkiai fiziškai dirbant, po gine­kologinių operacijų, susilpnėjus dubens dugno raumenims ir sausgyslėms, taip pat sutrikus šlapimo pūslės - šlaplės segmento mitybai.

Kineziterapijos tikslas. Stengtis atkurti pažeistos šlapimo pūslės ir šlaplės raukų funkciją, gerinti mažojo dubens organų mitybą, stiprinti dubens dugno raume­nis ir raiščius, šlaplės raumenis, dubens, pilvo, nugaros raumenis, normalizuoti dubens organų padėtį, stengtis panaikinti vyraujantį smegenų žievės patologijos židinį, stiprinti organizmą.

Kineziterapijos metodika. Pacientą reikia gydyti, atsižvelgiant į ligos sunkumą.
Jei sutrikimas lengvas, pratimų pradinė padėtis įvairi; stovint ir sėdint -tik antrąją gydymo kurso pusę.
Esant nedideliam sutrikimui — pradinė padėtis ta pati, tik vengti stovimos padėties (klūpint ir sėdint pratimus galima atlikti tik antrąją gydymo pusę).
Esant sunkiems sutrikimams, pradinės padėtys: kelių-alkūnių, gulint ant nugaros horizontaliai, antiortostatinė padėtis - gulėti ant nugaros šonu, ant nuo­žulnios plokštumos, kurios kojų galas pakeltas 10° - 30° (jei pacientas pakelia gravitacinį krūvį). Sėdint atsilošus atgal ir kelių-plaštakų padėtis galima tik ant­rąją gydymo kurso pusę.
Negalima atlikti pratimų, kur pradinė padėtis - gulėti ant pilvo. Norint sumažinti vidinį pilvo spaudimą ir šlapimo ištekėjimą, tinkama antiortostatinė padėtis. Šios padėties negali naudoti sergantieji hipertonine liga ir sutrikus smegenų kraujotakai. Šie pacientai turi atlikti specialius dinaminius pratimus, kurie stiprina dubens diafragmos raumenis, raiščius, šlapimo pūslės, šlaplės raumenis, giliuosius nugaros raumenis. Daug kartų per dieną atlikti specialiuo­sius pratimus, sutraukti keliamuosius išangės raumenis. Taip pat reikia treni­ruoti šlapimo pūslės rauką- keletą kartų stengtis sustabdyti šlapinimąsi.

Rekomenduojama Kineziterapijos gydymo schema: pirmąją savaitę - dešimt pra­timų ir 30 sek. poilsio pertraukėlės: 3-5 pratybos per dieną; antrąją savaitę - 13 pratimų ir 30 sek. poilsio pertraukėlės (atlikti iš eilės 3-4 kartus); trečiąją sa­vaitę — 15 pratimų ir 30 sek. poilsis. Kartoti 5 kartus iš eilės, 10 pratybų per dieną. Jei moteris po šio gydymo kurso nepasveiksta, tai gydymo kursą reikia kartoti. Baigus gydymą gydymo įstaigoje rekomenduojamas gydymas namuose - ne mažiau kaip 4-6 mėnesius.

Norint padidinti gydymo poveikį, siūloma atlikti dubens dugno raumenų elektrostimuliaciją, gydymą vaistais, akupunktūrą, ginekologinį masažą.