Plaučių ventiliaciją apibūdina šie pagrindiniai
parametrai: plaučių oro tūris, įkvėpimo ir iškvėpimo pajėgumas, kvėpavimo
raumenų jėga ir funkcinis pajėgumas, kvėpavimo dažnis ir gylis.
Plaučių oro tūris
Oro kiekis plaučiuose priklauso nuo krūtinės ląstos
padėties. Skiriamos keturios pagrindinės krūtinės ląstos padėtys:
1) maksimalaus įkvėpimo;
2) maksimalaus iškvėpimo;
3) normalaus (įprasto ramybės sąlygomis)
įkvėpimo;
4) normalaus (įprasto ramybės sąlygomis) iškvėpimo.
Oro kiekį plaučiuose apibūdina plaučių oro tūris. Turis, kurį galima suskirstyti į
smulkesnes dalis, vadinamas talpa.
Bendroji,
arba totalinė, plaučių talpa - tai oro kiekis, esantis
plaučiuose po maksimalaus įkvėpimo. Ją sudaro gyvybinė plaučių talpa (apie 75 -
80 proc.) ir liekamasis tūris (20-25 proc.)
Gyvybinė plaučių talpa –
tai oro kiekis, kurį žmogus po maksimalaus įkvėpimo gali maksimaliai iškvėpti. Liekamasis turis - tai
oro kiekis, kuris lieka plaučiuose po maksimalaus iškvėpimo.
Gyvybinę plaučių talpą (GPT) sudaro:
1) kvėpuojamasis turis;
2) rezervinis įkvėpimo tūris;
3) rezervinis iškvėpimo tūris.
GPT
matuojama vandeniniu spirometru.
Po maksimalaus įkvėpimo užspaudus nosį, iš lėto maksimaliai iškvepiant į
spirometrą, nustatoma faktinė GPT. GPT būna: vyrų 3,5-5l,
o moterų - 2,5-4,0 l. Treniruotų sportininkų GPT gali būti
ir 8,01. Normaliai
įkvėpus ir normaliai
iškvėpus, nustatomas kvėpuojamasis tūris (0,3 – 0,8l). Maksimaliai įkvėpus, o paskui normaliai iškvėpus,
išmatuojama įkvėpimo talpa.
Iš šio dydžio atėmus kvėpuojamąjį tūrį apskaičiuojamas rezervinis įkvėpimo
tūris (1 – 3l). Po normalaus iškvėpimo pro nosį maksimaliai
iškvepiant į spirometrą pro burną, nustatomas rezervinis iškvėpimo tūris
(1-2l).
Gyvybinė plaučių talpa netiesiogiai leidžia įvertinti
plaučių kvėpuojamojo paviršiaus plotą, kuriuo vyksta kraujo ir alveolių oro
dujų apykaita.
Bronchų pralaidumo tyrimas
Sąvoka bronchų pralaidumas yra priešinga sąvokai kvėpavimo takų priešinimasis oro srovei: tai reiškia, juo mažesnis
priešinimasis, tuo didesnis bronchų pralaidumas, ir atvirkščiai. Bronchų
pralaidumą galima įvertinti išmatavus forsuotą GPT, atlikus Tifno mėginį ir
nustačius įkvėpimo bei iškvėpimo pajėgumą.
Forsuotosios GPT mėginys
padeda įvertinti bronchų pralaidumą. Forsuotoji GPT nustatoma kaip ir GPT
įprastomis sąlygomis, tik tiriamasis po maksimalaus įkvėpimo maksimaliai
greitai ir visiškai iškvepia. Tada forsuotoji GPT palyginama su faktine ir
vertinama kitimai. Paprastai forsuotoji GPT yra 200-300 ml mažesnė už faktinę.
Jei skirtumas didėja, vadinasi bronchų pralaidumas blogėja.
Tifno mėginys atliekamas
panašiai kaip ir forsuotosios GPT, tačiau matuojamas maksimaliai greitai ir
visiškai iškvėptas per 1, 2 ir 3 sek., oro tūris. Sveiki netreniryuoti asmenys
per pirmą sekundę gali iškvėpti apie 70 proc. GPT, o sportininkai – daugiau.
Mažiau procentų rodo blogėjantį bronchų pralaidumą.
Įkvėpimo ir iškvėpimo pajėgumą
apibūdina maksimalus oro tūrio greitis įkvepiant ir iškvepiant. Šie duomens
nustatomi pneumatachometru.