Klinikiniai tyrimai paprastai pradedami nuo anamnezės.
Išsiaiškinama, ar tiriamasis nekosti, nedūsta, ar jam neskauda krūtinės
ląstos srityje, ypač giliai kvėpuojant intensyvaus krūvio metu. Apklausiama, ar
šeimoje niekas nesirgo tuberkulioze ir kitomis kvėpavimo sistemos ligomis.
Apžiūrint
nustatoma, ar nedeformuota krūtinės ląsta, ar vienodas abiejų plaučių
paslankumas, ar nėra dusulio požymių. Apžiūrint pagal krutinės ląstos judesius
skaičiuojamas kvėpavimo dažnis. Sveiki asmenys ramybės sąlygomis
kvėpuoja .4-18 k./min., o sportininkai - 8-14 k./min., bet giliau. Fizinio
krūvio metu kvėpavimo dažnis gali padidėti iki 40-60 k./min., ir jis yra vienas
iš sportininko nuovargio rodiklių. Apžiūrint
taip pat nustatomas kvėpavimo tipas. Gali būti krūtininis,
pilvinis arba mišrusis kvėpavimas. Tam
tikrus kvėpavimo sistemos pokyčius, ypač esant patologijai, galima nustatyti
perkusijos ir auskultacijos metodais.
Iš laboratorinių kvėpavimo sistemos tyrimo metodų
dažniausiai atliekamas skreplių tyrimas. Nustatyti plaučių
kitimams dažnai naudojami radiologiniai tyrimai.
Instrumentinio tyrimometodai pagal
kvėpavimo etapus skirstomi į šias grupes:
1) metodai kvėpavimo funkcijai pirmame etape, t. y.
Plaučių ventiliacijai įvertinti
2) metodai kvėpavimo
funkcijai antrame etape, t.y. dujų difuzijai įvertinti
3) metodai kraujo dujų sudėčiai
įvertinti.