› › › Širdies raumens hipertrofija

Širdies raumens hipertrofija


Dėl periodinių ir ilgalaikių krūvių, tenkančių širdžiai formuojasi struktūriniai jos pokyčiai. Jiefunkcine širdies raumens, arba miokardo, hipertrofija, t. y. storėja širdies sienelės ir didėja širdies raumens masė. Sustorėjusios, arba hipertrofavusios, širdies raumens skaidulos gali labai didinti susitraukimo jėgą, ku­rios reikia pakankamai ir intensyviai kraujotakai, galinčiai tiekti pakankamai deguonies ir kitų maisto medžiagų dirbantiems organams, ypač raumenims. Fi­zinio krūvio metu hipertrofuota širdis, palyginti su ramybės sąlygomis, vieno su­sitraukimo metu iš širdies išmeta du tris kartus daugiau kraujo per du kartus trumpesnį laiką. Tai gali atlikti tik hipertrofavusis širdis, kurios raumens skaidu­los sukuria pakankamai didelę jėgą.
pirmiausiai pasireiškia

Pagrindinis aktyviklis, skatinantis miokardo hipertrofiją fizinių krūvių metu, yra širdies raumens skaidulų hipoksija. 
Dėl hipoksijos miokarde daugėja adenozino, kuris gerina vainikinę kraujotaką ir tiekia daugiau energinių medžiagų miokardo skaiduloms. Miokardo skaidulose intensyvėja baltymų sintezė, daugėja sarkomerų, mitochondrijos ir ribosomos didėja ir jų daugėja, gausėja kitų sustraukimą gerinančių elementų. Dėl to kinta miokardo ląstelių struktūra, jos hipertrofuojasi.

Miokardo hipertrofija būna dvejopa:

  • d hipertrofija, kurios metu storėja miokardo skaidulos, ir l hipertrofija, kurios metu miokardo skaidulos ilgėja.
Funkcinės hipertrofijos metu miokardo skaidulų skaičius nekinta.

Hipertrofugiantis miokardo skaiduloms, kartu plečiasi kapiliarų tinklas. Dėl to skaidulų ir kapiliarų
dydžio santykis, lieka  optimalus  ir hipertrofavusios miokardo skaidulos pakankamai aprūpinamos krauju ir deguonimi. Nesportuojan­čių vyrų širdies masė yra 300-350 g, moterų - 200-250 g, o sistemingai ir ilgai treniruojantis ji gali didėti 100-150 g ir net iki 500 g.

Jeigu hipertrofavusios širdies masė pasiekia kritišką dydį, maždaug 500 g, tai ne tik pradeda didėti miokardo skaidulos, bet ir jų daugėja, t. y. kartu vyksta ir miokardo skaidulų hiperplazija. Toliau daugėja kapiliarų, tačiau nebe­sugebama pakankamai tiekti 02 širdies ląstelėms, nes prekapiliarai beveik nekinta, ir į kapiliaras mažiau patenka kraujo. Jei sportininkas toliau intensyviai treniruojasi, miokardo hipertrofija peržengia kritinę ribą ir pakinta normali šir­dies struktūra. Sportininko širdyje prasideda patologiniai pokyčiai, t. y. dauge­liui miokardo sričių stinga deguonies, dalis miokardo skaidulų nekrotizuojasi, jų vietoje formuojasi jungiamasis audinys, atsiranda kardiosklerozė, ir galiausiai sutrinka normali širdies veikla. Tai patologinė miokardo hipertrofija, ir ji yra nebūdinga sportinei širdžiai.

Sporto medicinos specialistai, nustatydami ir vertindami miokardo hiper­trofiją, šiuo metu plačiai taiko echokardiografijos metodą. 

Echokardiografija -tai dirbtinai skleidžiamų didelio dažnio bangų (ultragarso bangų), atsispindėjusių nuo tam tikru širdies paviršių, užrašymas.
Širdies struktūros ir mechaninės veiklos parametras galima analizuoti naudojantis echokardiografine užrašymo sistema.

Echokardiografijos metodu matuojama:

  • 1)  kairiojo prieširdžio ir skilvelio sienų storis;
  • 2) dešiniojo prieširdžio ir skilvelio sienų storis;
  • 3)  tarpskilvėlinės pertvaros storis;
  • 4)  širdies visų ertmių galiniai diastoliniai ir sistoliniai skersmenys.
Pagal specialias formules apskaičiuojama:

  • 1)  skilvelių miokardo masė;
  • 2) galinis širdies ertmių tūris sistolės ir diastolės metu;
  • 3) maksimalios skilvelių talpos frakcijos (sistolinis tūris, pamatinis tūris ir liekamasis tūris).
Visi šie duomenys padeda vertinti tiek širdies struktūros, tiek mechaninės funkcijos ypatumus ramybės ir fizinio krūvio metu.
Tiriant echokardiografu, miokardo hipertrofija vertinama remiantis širdies ertmių sienų storio ir skilvelių miokardo masės duomenimis.

Sportininkų miokardo hipertrofijos požymiai nustatomi jau per pirmuo­sius treniruočių etapus. Maždaug pusei ištvermės ir jėgos šakų sportininkų nu­statoma kairiojo skilvelio užpakalinės sienos ir tarpskilvelinės pertvaros hiper­trofija, dėl to didėja kairiojo skilvelio miokardo masė. Ribiniai echokardiografiniai funkcinės hipertrofijos duomenys priklauso nuo sporto šakos. Vertinant miokardo hipertrofija, sporto medicinoje seniai laikomas elet-trokardiografijos metodas, t. y, širdies veiklos biosrovių užrašymas. Elek­trokardiograma leidžia nustatyti pradinius funkcinės ir patologinės miokardo hipertrofijos reiškinius, ypač jeigu jie atsiranda sidrtinguosc širdies skilveliuose.
Funkcinės miokardo hipertrofijos metu, kai širdies raumens skaidu­los yra aprūpinamos pakankamu 02 ir maisto medžiagų kiekiu, elektrokardiog­ramoje nustatoma padidėjusi Q, R, S dantelių amplitudė, pailgėjęs P-Q interva­las, randama tam tikrų depoliarizacijos sutrikimų.

Ribinės miokardo hipertrofijos metu, be šių pokyčių, atsiranda pra­dinių repoliarizacijos proceso sutrikimų, pasireiškiančių S-T segmento kitimais.
Prasidedant patologinei miokardo hipertrofijai, repoliarizacijos procesai dar labiau sutrinka, kinta T dantelis, ryškėja miokardo hipoksijos reiš­kiniai, miofibrilių nekrozė, atsiranda miokardo distrofija. EKG miokardo hipertrofijos požymių tam tikrą laiką nebūna, ypač jeigu:

  • 1)  miokardo kapiliarų tinklas formuojasi kartu su miofibrilių hipertrofija,
  • 2) hipertrofijos procesas plinta abiejose širdies dalyse vienodai.
Susiformavusi funkcinė miokardo hipertrofija sporto treniruočių metu pa­siekia individuali;) optimalią adaptaciją ir, jeigu jos nesutrikdo ar nesunkina ne­palankios sąlygos, tai optimali hipertrofija gali išlikti daug metų treniruojantis.

Funkcinė miokardo hipertrofija iki tam tikro etapo yra grįžtamoji. Nusto­jus sportininkui treniruotis, hipertrofija po kelių savaičių išnyksta. Taip būna, jei miokardo hipertrofija neperžengia kritinės ribos ir neprasideda kardiosklerozė.
Tags :