Sportininkams dėl didelių ir intensyvių treniruočių
ir varžybų krūvių atsiranda ir kitas svarbus širdies ertmių
išsiplėtimas, arba širdies dilatacija.sportinės širdies struktūros pokytis visų
Širdies dilatacija pirmiausia sukelia l hipertrofija, kai
didėja aktyvi miokardo masė ir ypač ilgėja širdies raumens skaidulos. Ne
mažesnę įtaką sportininkų širdies dilatacijai atsirasti turi autonominė nervų sistema. Taigi
dėl struktūrinių (miokardo skaidulų pailgėjimo) ir struktūrinių funkcinių
(miokardo atsipalaidavimo) kitimų prasideda funkcinė širdies dilatacija.
Sportininkų širdies dilatacija laiduoja vieną svarbiausių
širdies veiklos savybių - didelį širdies darbo našumą fizinių krūvių metu.
Išsiplėtusioje širdyje diastolės pabaigoje telpa daugiau kraujo, didėja galinis
diastolinis širdies ertmių tūris (kraujo tūris prieš sistolę).
Sporto medicina širdies išsiplėtimą tiria ir vertina taikydama:
1) echokardiografijos ir
2) biplanės telerentgenografijos metodus.
Echokardiograma pamatuojami skilvelių
skersmenys diastolės pabaigoje ir apskaičiuojamas skilvelių galinis
diaslulinis turis.
Pastarojo dydis rodo dilataciją. Nesportuojančių suaugusių sveikų vyrų galinis diastolinis tūris, anot V. L. Karpmano, vidutiniškai yra 119 ml (80-140 ml). Sportininkų galinis diastolinis tūris priklauso nuo sporto šakos.
Didžiausi vidutiniai galinio diastolinio tūrio dydžiai yra ištvermės šakų sportininkų (irkluotojų - 180 ml, dviratininkų- 166 ml), o sudėtingos koordinacijos ir jėgos greitumo šakų sportininkų beveik nesiskiria nuo netreniruotų žmonių.
Pastarojo dydis rodo dilataciją. Nesportuojančių suaugusių sveikų vyrų galinis diastolinis tūris, anot V. L. Karpmano, vidutiniškai yra 119 ml (80-140 ml). Sportininkų galinis diastolinis tūris priklauso nuo sporto šakos.
Didžiausi vidutiniai galinio diastolinio tūrio dydžiai yra ištvermės šakų sportininkų (irkluotojų - 180 ml, dviratininkų- 166 ml), o sudėtingos koordinacijos ir jėgos greitumo šakų sportininkų beveik nesiskiria nuo netreniruotų žmonių.
Biplanės telerentgenografijos metodas buvo
labai paplitęs prieš echokardiografikos metodą.
Biplanės telerentgenografijos metodu daroma viena frontalinės plokštumos širdies rentgenograma, t.y. sportininkui gulint kniūbsčiomis (ant pilvo), o kita – sagitalinės plokštumos, t.y. gulint ant kairio šono (dešinė ranka pakelta, kad neužstotų širdies). Iš rentgenogramų labai tiksliai apskaičiuojamas absoliutusis širdies tūris (HV), kuris priklauso nuo širdies ertmių išsiplėtimo.
Rentgenogramose braižomi širdies kontūrai. Priekinėje rentgenogramoje brėžiama linija, atitinkanti širdies ilgį (L), t. y. nuotolis nuo širdies viršūnės (apytiksliai - diafragmos lietimosi su širdimi taškas) iki aortos atsiskyrimo vietos. Joje taip pat brėžiamos linijos, atitinkančios širdies plotį (P), t. y. nuotolį nuo tolimiausių jos kraštų iki širdies ilgio linijos. Širdies plotis dažniausiai yra ne ištisa linija, todėl jį atitinka abiejų pusių toliausių taškų nuotolių iki širdies ilgio linijos suma (P1+P2).
Pasak K. Mushofo, nesportuojančių vyrų absoliulusis širdies tūris vidutiniškai yra 760 ml, moterų - 580 ml.
Sportininkų širdies tūris priklauso nuo treniruotės kiyptingumo. Greičio ir jėgos šakų sportininkų absoliutusis širdies tūris beveik nesiskiria nuo netreniruotų asmenų, pvz.: gimnastų - iki 790 ml, šuolininkų į vandenį - 770 ml.
Santykinis širdies tūris:
Biplanės telerentgenografijos metodu daroma viena frontalinės plokštumos širdies rentgenograma, t.y. sportininkui gulint kniūbsčiomis (ant pilvo), o kita – sagitalinės plokštumos, t.y. gulint ant kairio šono (dešinė ranka pakelta, kad neužstotų širdies). Iš rentgenogramų labai tiksliai apskaičiuojamas absoliutusis širdies tūris (HV), kuris priklauso nuo širdies ertmių išsiplėtimo.
Rentgenogramose braižomi širdies kontūrai. Priekinėje rentgenogramoje brėžiama linija, atitinkanti širdies ilgį (L), t. y. nuotolis nuo širdies viršūnės (apytiksliai - diafragmos lietimosi su širdimi taškas) iki aortos atsiskyrimo vietos. Joje taip pat brėžiamos linijos, atitinkančios širdies plotį (P), t. y. nuotolį nuo tolimiausių jos kraštų iki širdies ilgio linijos. Širdies plotis dažniausiai yra ne ištisa linija, todėl jį atitinka abiejų pusių toliausių taškų nuotolių iki širdies ilgio linijos suma (P1+P2).
Pasak K. Mushofo, nesportuojančių vyrų absoliulusis širdies tūris vidutiniškai yra 760 ml, moterų - 580 ml.
Sportininkų širdies tūris priklauso nuo treniruotės kiyptingumo. Greičio ir jėgos šakų sportininkų absoliutusis širdies tūris beveik nesiskiria nuo netreniruotų asmenų, pvz.: gimnastų - iki 790 ml, šuolininkų į vandenį - 770 ml.
Ribinis funkcinės širdies išsiplėtimo (dilatacijos) dydis - daugiau kaip 1200 ml.Sporto medicina, objektyvizuodama širdies išsiplėtimo dydį, vertina ne tik absoliutinį širdies tūrį, bet ir reliatyvųjį, arba santykinį, širdies tūrį (RHV).
Santykinis širdies tūris:
1) vienodina
(niveliuoja) sportininkų fizinio išsivystymo parametrų poveikį;
2) padeda net
vienkartinio tyrimo metu vertinti širdies didėjimą;
3) leidžia
palyginti skirtingų šakų ar net tos pačios šakos nevienodų svorio kategorijų
sportininkų širdies išsiplėtimą.
Kiti siūlo reliatyvųjį širdies tūrį nustatyti
atsižvelgiant į kūno paviršiaus plotą. Visais atvejais apskaičiuotas
reliatyvusis širdies tūris tikslina ankstesnius teiginius apie sporto šakos
įtaką širdies plėtimuisi (dilatacįjai) ir rodo, kad ryški širdies dilatacija
būdinga ne visiems, o lik ištvermės šakų sportininkams.
Kiekvienos šakos sportininkų širdis yra skirtingo
dydžio, ir ribiniai jos duomenys yra nevienodi. Per daug išsiplėtus širdies
ertmėms (viršijus ribinį abso-liutųji širdies tūrį ar galinį diastolinį tūrį),
gali atsirasti patologinė širdies dilatacija.
Norint nustatyti, ar funkcinė širdies dilatacija netapo patologinė, reikia širdies tūrio didėjimą palyginti su maksimaliu deguonies suvartojimu arba su maksimaliu deguonies pulso dydžiu. Jeigu treniruojantis didėja širdies ertmės, kartu didėja ir maksimalus deguonies suvartojimas, tada širdies dilatacija yra funkcinė.
Jei deguonies suvartojimo rodikliai nedidėja ar net pradeda mažėti, o širdies ertmės didėja, tai dilatacija yra patologinė. Norint ją tiksliau nustatyti, reikia sportininką nuodugniai ištirti, užrašyti ir elektrokardiogramą.
Norint nustatyti, ar funkcinė širdies dilatacija netapo patologinė, reikia širdies tūrio didėjimą palyginti su maksimaliu deguonies suvartojimu arba su maksimaliu deguonies pulso dydžiu. Jeigu treniruojantis didėja širdies ertmės, kartu didėja ir maksimalus deguonies suvartojimas, tada širdies dilatacija yra funkcinė.
Jei deguonies suvartojimo rodikliai nedidėja ar net pradeda mažėti, o širdies ertmės didėja, tai dilatacija yra patologinė. Norint ją tiksliau nustatyti, reikia sportininką nuodugniai ištirti, užrašyti ir elektrokardiogramą.
Jeigu sportininkas yra sveikas, širdies ertmių didėjimas, kaip ir hipertrofija, yra grįžtamasis reiškinys. Širdies išsiplėtimo duomenys net ir skirtingu sporto treniruotės metu svyruoja: didžiausi būna per varžybas, parengiamuoju laikotarpiu - mažesni, o treniruočių ciklo pradžioje - mažiausi. Nutraukus sistemingas treniruotes, buvusio sportininko širdies tūris pamažu mažėja iki netreniruotų asmenų šio rodiklio.