Kaip keičiasi moters organizmas neštumo metu

Nėščiosios oganizmo kitimas 

Nėščiosios organizme vyksta dauybė pokyčių, kurie svarbūs normaliam vaisiaus vystymuisi,

parengia moters organizmą gimdymui ir žindymui.

Medžiagų apykaita labai paspartėja, kadangi nėštumo metu reikia aprūpinti mitybinėmis medžiagomis ne tik savo, bet ir besivystantį vaisiaus organizmą. Padidėja baltymų, vitaminų, mineralinių medžiagų poreikis, kaupiamos jų atsargos. Dėl hormoninių pakitimų audiniai sulaiko vandenį, todėl gali paburkti veidas.

Kūno svoris. Nėštumo metu moteris priauga svorio. Rekomenduojama, kad kūno masė padidėtų apie 10-12,5 kg (tai priklauso ir nuo buvusios kūno masės prieš nėštumą). Svoris didėja maždaug nuo 12 nėštumo savaitės, o ypač greitai – 20-30 savaitėmis. Apie 36 savaitę svoris nustoja didėti. Ryškus kūno masės didėjimas po 28 nėštumo savaitės gali rodyti, kad organizme kaupiasi skysčiai. 

Nėštumo metu padidėjusią kūno masę apytikriai sudaro:

Virškinimo sistema. Nėštumo metu pakinta moters aptitas ir skonio jutimas, gali atsirasti potraukis valgyti neįprastus maisto produktus. Dažnai nėštumo pradžioje vargina pykinimas, vėmimas, seilėtekis. Šie reiškiniai po trečiojo nėštumo mėnesio paprastai praeina. Susilpnėja vidaus organų lygiųjų raumenų tonusas, todėl užkietėja viduriai, vargina vidurių pūtimas. Didėdama gimda stumia žarnyną į viršų ir į šoną. Pakinta kepenų veikla.

Šlapimo šalinimo sistema. Nėščiosio inkstai padidėja, suintensyvėja jų veikla, kadangi per juos šalinami ir vaisiaus medžiagų apykaitos produktai. Dėl gimdos spaudimo gali susilaikyti šlapimas, o tai sudaro sąlygas greičiau susirgti šlapimo takų infekija. Didėdama gimda spaudžia šlapimo pūslę, todėl nėščioji dažniau šlapinasi.

Širdies ir kraujagyslių sistema. Ji labiau apkraunama. Nėštumo pabaigoje 40-50 proc. padidėja kraujo tūris. Padažnėja šidies susitraukimų dažnis (pulsas). Dėl hormonų poveikio dažnai išsiplečia kraujagyslės, kojų venos.

Kvėpavimo sistema. Didėja deguonies poreikis, todėl kvėpavimas dažnėja, būna gilesnis, padidėja kvėpavimo tūris.

Nervų sistema. Nėštumo metu dažnai moteris esti jautresnė, irzlesnė, mažiau darbinga. Gali pakisti nuotaika.

Oda. Hormonų pokyčiai nėštumo metu gali sukelti odos pokyčių. Dažnai padidėja odos pigmentacija, atsiranda pigmentinių dėmių ar paryškėja jau esančios, gali paryškėti odos kapiliarai. Didėjant gimdai, tempiasi pilvo oda, todėl susidaro įvairaus pločio ir ilgio rusvos juostos – nėštumo drūžės. Po gimdymo jos virsta baltomis blizgančiomis juostomis. Nuo to padeda apsaugoti įvairūs kremai.
Nėštumas yra dalijamas į tris lygius laikotapius – trimestrus. Kiekvienas jų trunka po 3 mėnesius. 

Pirmasis nėštumo trimestras trunka iki 12 savaitės ir sutampa su embrogenezės periodu, tuo metu vyksta spartus gemalo vystymasis:
*  vaisius – 3500 g;
*  placenta – 500 g;
*  vaisiaus vandenys – 1500 g;
*  padidėjusi gimda – 900-1000 g;
*  padidėjusios krūtys – 400 g;
*  padidėjęs kraujo kiekis – 1800 g;
*  vidiniai organizmo skysčiai – 1200 g;
*  riebalai – 1600 g.