KINEZITERAPIJA, SERGANT CUKRINIU DIABETU
Sergant lengvos formos cukriniu diabetu,
kineziterapija padeda sunormalizuoti medžiagų apykaitą ir mažinti
hiperglikemiją. Fiziniai pratimai skiriami visoms raumenų grupėms lavinti,
judesiai atliekami didele amplitude, tempas lėtas ar vidutinis. Mažos raumenų
grupės gali būti lavinamos greitu tempu. Palaipsniui įtraukiami sudėtingesni
koordinaciniai pratimai bei pratimai su įrankiais ir svareliais. Pratybų trukmė
30 – 45 min. Šalia to gali būti rekomenduojamas dozuotas ėjimas nuo 5 iki 10
km.
Sergantiems
vidutinio sunkumo cukriniu diabetu, rekomenduojami ne itin intensyvūs fiziniai
pratimai visoms raumenų grupėms bei kvėpavimo ir atsipalaidavimo pratimai.
Užsiėmimų trukmė 15 – 30 min. Taip pat galima skirti dozuotą ėjimą nuo 2 iki 7
km.
Cukrinis
diabetas sukelia širdies – kraujagyslių sistemos ligas, ypač vidutinio ir
vyresnio amžiaus žmonėms, todėl atliekant pratimus į tai turime atsižvelgti.
Parenkant fizinį krūvį, turime įsitikinti ar širdies – kraujagyslių sistema
gali jį pakelti, bei taip pat į cukraus kiekį kraujyje.
Sergant sunkia
cukrinio diabeto forma, kineziterapija skiriama pagerėjus paciento būklei.
Stengiamasi apsaugoti ligonį nuo komplikacijų ir nuosekliai adaptuoti organizmą
prie fizinio krūvio. Pradžioje krūvis turi būti nedidelis ir saikingas.
Pratimai skiriami smulkioms ir vidutinėms raumenų grupėms, o vėliau įtraukiamos
ir stambios raumenų grupės. Stebint kaip organizmas pakelia krūvį, galima
rekomenduoti dozuotą ėjimą nuo 500m iki 5 km bei mažai judrius žaidimus.
Dozuojant
fizinį krūvį būtina prisiminti, kad intensyvus raumenų darbas didina cukraus
kiekį kraujyje. Ilgai atliekant fizinius pratimus iš lėto mažėja cukraus kiekis
kraujyje, nes sunaudojamas ne tik raumenų glikogenas, bet ir kraujyje esantis
cukrus. Gavus insulino dozę ir pavalgius lengvus pusryčius, fizinius pratimus
atlikti galima ne anksčiau kaip po valandos, nes kitaip gali prasidėti
hipoglikemija. Jei per užsiėmimą prasideda hipoglikemija, pacientui duodama
cukraus.
Kineziterapijos
uždaviniai:
- Normalizuoti CNS funkcinę būklę
- Stimuliuoti angliavandenių apykaitą
- Reguliuoti baltymų ir riebalų
apykaitą
- Gerinti kraujotaką ir kvėpavimą
- Reguliuoti virškinamojo trakto
funkciją
- Stabdyti komplikacijų vystymąsi
- Stiprinti organizmą
- Gerinti adaptaciją fiziniam krūviui
- Kelti žmogaus darbingumą
Komplikacijos:
- Kai yra akių pakitimas, negalima
atlikti pratimų didinančių pečių įtampą bei kaklo ir galvos spaudimą;
stagių ilgalaikių padėčių pasilenkus; sunkaus svorio kėlimo, šuoliukų.
- Esant pėdos deformacijai, nerekomenduojama
atlikti pratimų didinančių pėdos spaudimą (ėjimas, bėgimas, šuoliukai.
Galima važuoti stacionariu dviračiu). Geriau parinkti pratimų padėtis
sėdint ar gulint.
- Ruošiant pacientą amputacijai ar po
jos riekia stiprinti rankų ir pečių raumenis, taip pat sveikųjų galūnių
raumenis, išmokinti pusiausvyros. Jei amputuojama apatinė galūnė, reikia
išmokinti vaikščioti su kompensacinėmis priemonėmis.
- Negalima pradėti taikyti
kineziterapijos, jei yra didelio laipsnio inkstų ar akių pakenkimas,
nesureguliuotas cukrinis diabetas, šlapime yra acetono pėdsakų, didelis
AKS.
Pradedant
kineziterapiją, būtina atsižvelgti į paciento amžių, ligos trukmę,
komplikacijas ir fizinį aktyvumą. Apšilimo arba įvadinėje dalyje taikomi
pratimai širdies – kraujagyslių ir kvėpavimo sistemų darbui aktyvinti, taip pat
galima atlikti keletą tempimo pratimų. Pagrindinėje dalyje rekomenduojami
cikliniai praimai: ėjimas, važiavimas dviračiu, plaukimas. Turintiems antsvorį,
procedūros trukmė turėtų būti ne mažiau kaip 20 min., nes trumpalaikiai 2 – 5
minučių pratimai norimo efekto neduos. Tik po 20 min organizmas pradeda naudoti
riebalus kaip energijos šaltinį. Aerobinė treniruotė taip pat teigiamai veikia
širdies – kraujagyslių sistemą. Baigiamojoje dalyje skiriami pratimai kojų,
pilvo ir nugaros raumenims stiprinti. Pačioje procedūros pabaigoje skiriami
atsipalaidavimo ir tempimo pratimai.
Tempimo
pratimai:
- Sumažina nervinę įtampą
- Mažina raumenų įtampą
- Didina raumenų elastingumą
- Gerina judesių koordinaciją
- Didina sąnarių paslankumą
- Didina judesių amplitudę
- Gerina medžiagų apykaitą.