› › Fonokardiografija. Širdies tonai ir patologiniai širdies garsai.

Fonokardiografija. Širdies tonai ir patologiniai širdies garsai.

Fonokardiografija. Širdies tonai ir patologiniai širdies garsai.
Fonokardiografija - tai širdyje kylančių garsinių reiškinių grafinis už­rašymas specialiu prietaisu fonokardiografu. Fonokardiografo pagrindą suda­ro mikrofonas, kuris garsinius virpesius transformuoja į elektrinius, perduoda juos į stiprintuvus, filtrus ir rašymo sistemą. Užrašyta kreivė vadinama fonokardiograma. Normali fonokardiograma yra tiesi linija, kurioje matomos dvi svyravimų grupės, rodančios pirmąjį ir antrąjį širdies tonus.
Pirmasis tonas, vadinamas sistoliniu, atsiranda sistolės pradžioje. Juo greičiau susitraukia skilveliai, juo garsesnis pirmasis tonas. Antrasis tonas, vadinamas diastoliniu, nustatomas diastolės pradžioje staiga užsidarant aortos ir plaučiu kamieno pusmėnuliniams vožtuvams. Daugelio sportininkų pirmasis ir antrasis širdies tonai yra aiškūs, švarus ir reguliarūs, t, y. kaip sveikų žmonių.
Sportininkams gaili būti nustatomi ir tam tikri garsinių širdies reiški­nių pokyčiai. 
Dažnesni iš jų yra: 
1) susilpnėję tonai, 
2) funkciniai ūžesiai, 
3) pirmojo tono skilimas.

Susilpnėję tonai dažnai būdingi visiškai sveikai sportininko širdžiai. Fonakardiograma susilpnėję tonai užrašomi kaip mažos amplitudės svyravi­mai. 

Sveikų sportininkų susilpnėjusių tonų priežastis dažniausiai būna: 
1) gerai susiformavę krūtinės ląstos raumenys, 
2) padidėjęs poodinis riebalų sluoksnis, 
3) ramybės melu esant miokardo hipodinamijai ir kitos. Susilpnėję tonai pavojingi, jei jie atsiranda per trumpą laiką po peršalimo ligų (gali būti miokardo uždegimo -miokardito- požymis) arba po labai intensyvių treniruočių (dėl atsirandančios miokardo distrofijos).

Ūžesiai sportininkams nustatomi gana dažnai. Atsižvelgiant į tai, kurią, širdies veiklos fazę ūžesiai yra nustatomi, jie skiriami į sistolinius ūžesius, sutampančius su skilveliu sistole, t.y. su pirmuoju tonu, ir diastolinius, su­tampančius su diastole, t.y. su antruoju tonu.                                                       
 Ūžesiai, atsižvelgiant į jų atsiradimo priežastį, skiriami organiniai ir funkciniai. Organiniai ūžesiai atsiranda dėl širdies vožtuvų pažeidimo. Vožtuvus pažeidžia, širdies ligos, jaunų žmonių - dažniausiai reumatas. Organiniai ūžesiai užrašomi, jei pažeistas dviburis vožtuvas.

Funkciniai ūžesiai dažniausiai būna tik sistoliniai. Sistoliniai ūžesiai EKG užrašomi tarp pirmojo ir antrojo tonų, įsiterpę kaip žemos amplitudės didelio dažnio virpesiai. Dažniausiai jie atsiranda dėl  susidarančių kraujo sūkurių arba dėl speninių raumenėlių vibravimo stipraus širdies susitraukimo metu. Treniruotiems sportininkams ūžesiai gali atsirasti dėl stambiųjų kraujagyslių kraujotakos ypatumų.
Kita sistolinių ūžesių priežastis yra dviburio vožtuvo prolapsas. Pro­lapsas - tai nevisiškas dviburio vožtuvo burių užsidarymas, dėl to sistolės metu kraujas iš dalies grįžta į prieširdį. Grįžtant kraujui ir at­siranda sistolinis ūžesys.


Pirmojo tono skilimas - tai simptomas, kai pirmasis tonas susidvejina aukštų dažniu diapazone. Tai nėra susiję su jokiais patologiniais procesais ir dažniausiai nustatomas ištvermės sporto šakų sportininkams, turintiems ilga­meti treniruočių stažą. 
Tags :