Sportininkų arterinio kraujospūdžio tyrimas. Hipotenzija, ribinė hipertenzija ir hipertenzija.
Sistolės
metu susitraukdamas kairysis skilvelis sukelia tam tikrą spaudimą, kuris
išstumia kraują į aortą. Kraujas, veikiamas spaudimo gradiento, teka
kraujagyslėmis. Juo kraujagyslės yra toliau nuo širdies, juo spaudimas jose yra
mažesnis. Didžiausias kraujo spaudimas yra aortos ir stambiųjų arterijų, o
mažiausias- tuščiųjų venų. Kraujospūdis yra vienas iš reikšmingų hemodinamikos
rodiklių, - medicina, taip pat ir sporto medicina, jam teikia svarbią reikšmę.
Arterinis kraujospūdis - tai kraujo,
išstumto iš kairiojo skilvelio, spaudimas, kurį jis sukelia į arterijų sieneles
tekėjimo kryptimi. Arterinis kraujospūdis skiriamas į sistolinį,
diastolinį, pulsinį
ir vidutinį.
·
Maksimalus kraujospūdis, kuris būna arterijose
sistolės metu, vadinamas arteriniu sistoliniu
spaudimu (sistolinis kraujospūdis, Ps). Jo dydis priklauso nuo kairiojo
skilvelio sistolės metu sukurtos jėgos.
·
Minimalus spaudimas arterijose kairiojo
skilvelio sistolės metu vadinamas arteriniu
diastolniu spaudimu (diastolinis kraujospūdis, Pd). Jį lemia
periferinis kraujagyslių pasipriešinimas ir kraujo ištekėjimo iš arterijų
greitis.
Vadinasi, sistolės jėga ir periferinis kraujagyslių
pasipriešinimas yra du pagrindiniai veiksniai, nuo kurių priklauso arterinio
kraujospūdžio dydis. Tam tikrą reikšmę kraujospūdžiui turi kraujo tūris,
sudėtis, kraujagyslių standurno ir tąsumo savybės, klampumas ir kiti veiksniai.
·
Pulsimu spaudimu vadinamas skirtumas tarp
sistolinio ir diastolinio spaudimų. Pulsinis spaudimas yra tiesiogiai
proporcingas širdies sistoliniam tūriui ir atvirkščiai proporcingas arterijų
tąsumui. Juo didesnis pulsinis spaudimas, juo didesnis ir sistolinis širdies
tūris. Sportininkų, kurių sistolinis tūris ramybės metu yra didesnis,
atitinkamai ir jų pulsinis spaudimas yra didesnis, negu nesportuojančių žmonių.
Sumažėjus sistoliniam tūriui, pvz., šoko metu, nukraujavus ir kt., pulsinis
spaudimas mažėja. Pulsinis spaudimas vyresnio amžiaus žmonėms didėja, nes jų
arterijų sienelių tąsumas mažėja.
·
Arterinis vidutinis spaudimas apibudina
stumiamąją kraujo jėgą ir yra tiesiogiai proporcingas minutiniam širdies tūriui
ir bendrajam periferiniam pasipriešinimui.
Kraujospūdžiui
matuoti naudojamas sfigmomanometras. Jis gali
būti gyvsidabrinis, mechaninis ir elektroninis. Dažniausiai arterinis
kraujospūdis matuojamas žastinės arterijos, taikant auskultacijos metodą.
Sfigmomanometro manžetė glaudžiai, bet neveržiant, užvyniojama žasto srityje
1-2 centimetrus aukščiau alkūnės įlinkio taip, kad guminiai vamzdeliai
priglustų prie alkūnės šonu žemyn. Užsukamas sfigmomanometro varžtelis, ir
balionėliu pripučiama oro į manžetę iki 160-170 mm Hg (prireikus, iki 200 mm
Hg ir daugiau), kad kraujas nepratekėtų žastine arterija. Stetofonendoskopas
dedamas ties alkūnine arterija.
Pamažu atsukant varžtelį ir išleidžiant iš
rnanžetės orą, pasiekiamas toks spaudimas, kad tik sistolės metu kraujo srovė
prasiveržia pro užspaudimo vietą. Išgirstami garsai, kurie suintensyvėjo po
kurio laiko visiškai išnyksta. Garsai susidaro dėl padidėjusio kraujo tekėjimo
greičio pro ne visiškai užspaustą arteriją, o išnyksta- kai kraujas gali
laisvai tekėti arterija sistolės ir diastolės metu. Pirmųjų išgirstų garsų
metu sfigmomanometras rodo sistolinio kraujospūdžio dydį, o garsų išnykimo
akimirką- diastolinį kraujospūdžio dydį. Arterinis kraujospūdis užrašomas
atskiriant sistolinio ir diastolinio
kraujospūdžio rodmenis įžambiu
brūkšniu, pvz., 125/65 mm Hg.
Atsižvelgiant
į Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomenduojamą klasifikaciją:
·
Normalus
arterinis kraujospūdis, arba normotenzija,
sistolinis yra 100-139 mm Hg, o diastolinis - 60-89 mm Hg. Arterinis kraujospūdis
priklauso nuo žmogaus amžiaus: jaunuolių (17-18 m.) viršutinė kraujospūdžio
riba yra 130/80 mm Hg, jaunų (19-39 m.) - 135/85 mm Hg, o vyresnių kaip 60 metų
- 150/90 mm Hg. Nutukusių žmonių arterinis kraujospūdis didesnis, negu žmonių,
turinčių normalią kūno masę. Rūkalių sistolinis kraujospūdis padidėja 10-20 mm
Hg. Miego metu arterinis kraujospūdis mažėja. Sportininkų arterinis
kraujospūdis ramybės sąlygomis, kaip nurodo A. Dembo, atitinka sveikų žmonių
norminius dydžius: sistolinis dažniausiai būna 100-130 mm Hg, o diastolinis -
60-80 mm Hg.
·
Ribinė
hipertenzija. Jos metu sistolinis kraujospūdis yra 140-159 mm Hg, o
diastolinis — 90-94 mm Hg. Ji nustatoma 6-7% jauno amžiaus žmonių. Arterinis
kraujospūdis dažniausiai yra padidėjęs sportininkų, kurių minutinis širdies
tūris ramybės sąlygomis yra gana didelis (8 l/min. ir daugiau), o periferinis
pasipriešinimas- normalus. Kibinės hipertenzijos metu kraujospūdis dažnai
normalizuojasi visiškai negydant, vidaus organų pokyčių, būdingų padidėjusio
kraujospūdžio ligai, nenustatoma.
·
Padidėjęs
kraujospūdis, arba hipertenzija,
nustatomas, jei arterinis kraujospūdis yra 160/95 mm Hg ir daugiau. Nuo jo
dydžio priklauso hipertenzinės ligos laipsnis (nedidelė hipertenzija- iki
180/105 mm Hg, vidutinė -iki 200/114 mm Hg ir labai didelė - daugiau kaip
200/114 mm Hg), kurią reikia atitinkamai gydyti.
Medicinos
kontrolės metu kai kuriems sportininkams ramybės metu gali būti nustatomas
gana ryškiai padidėjęs arterinis kraujospūdis. Dažnai jis didėja sergant
hipertenzine liga arba esant tam tikrai vidaus organų patologijai. Hipertenzija
gali būti sportininkų pervargimo ir persitreniravimo vienas iš požymių, ypač
dėl neracionalių treniruočių. Taip pat padidėjusį arterinį kraujospūdį
sportininkams galima nustatyti dažnų varžybų atvejais prieš startą ar net
kelias dienas iki atsakingų varžybų.
·
Sumažėjęs
arterinis kraujospūdis, arba
hipotenzija, nustatoma, jei kraujospūdis yra mažesnis negu 100/60 mm Hg.
Sportininkų arterinis kraujospūdis dažnai būna ties apatine normos riba.
Kraujospūdis, mažesnis negu 100/60 mm Hg, būna kaip laikinoji (pereinamoji)
sportinės formos būklė. Ji buvo pavadinta didelio
treniruotumo hipotenzija, ir yra susijusi su sportine specializacija,
sportiniu meistriškumu, stažu, treniruočių etapu ir kt. Treniruotumo
hipotenzija vertinama panašiai kaip ir bradikardija, ir ji yra vienas iš
sportininko funkcijų ekonomiškumo, esant dideliam treniruotumui, požymis.