Sportininko hemodinamikos tyrimas, vertinimas, ypatumai ramybėje ir krūvių metu.
Bendrieji sportinės
širdies ypatumai vertinami vadovaujantis kraujotakos, arba hemodinamikos, rodikliais, apibūdinančiais
kraujo kiekį, išstumiama iš skilvelių į kraujo apytakos ratus.
Sporto medicina
kraujotakai tirti dažniausiai taiko reografijos ir echokardiografijos metodus. Reografijos metodas pagrįstas
gyvų audinių elektrinio pasipriešinimo pulsinių pokyčių užrašymu, leidžiant
pro juos aukštadažnę elektros srovę. Kraujas yra skysta terpė, kuriai būdinga
mažesnė varžų, lyginant su aplinkiniais audiniais.
Vienas iš pagrindinių
hemodinamikos rodiklių yra sistolinis
tūris, t.y. kraujo kiekis, kurį širdis kiekvienos sistolės metu
išstumia iš skilvelių i didįjį ir mažąjį kraujo apytakos ratus. Sveikų
nesportuojančių asmenų sistolinį tūrį ramybės metu sudaro 40-90 ml kraujo.
Sportininkų sistolinis turis dažniausiai svyruoja 50-100 ml.
Pagrindinis hemodinamikos
rodiklis yra minutinis širdies tūris (MŠT) - kraujo kiekis, kurį širdis
išstumia į kraujo apytaką per vieną minutę. MŠT rodo audinių aprūpinimą krauju
ir su tuo susijusį maisto medžiagų ir O2 tiekimą audiniams bei CO2
pašalinimą iš jų. MŠT priklauso nuo kūno konstitucijos, kūno padėties, lyties,
amžiaus, kūno paviršiaus ploto, treniruotumo ir daugelio kitų veiksnių. Sveikų
netreniruotų asmenų raumenų ramybės metu minutinis širdies tūris, kūnui esant
horizontalios padėties, yra 3-6 l/min., o vertikalios – 2,5-5 l/min.
Hemodinamika priklauso ir
nuo funkcinės arterijų sistemos
būklės, kuri sportininkų dažniausiai atitinka amžiaus standartus.
Jeigu jaunų sveikų žmonių pulso bangos plitimo greitis yra 5-6 m/sek., tai
treniruotų sportininkų ji dažniau būna ties apatine normos riba, t.y.
sportininkams nustatoma pulso bangos plitimo greičio mažėjimo tendencija. Be
to, sportininkų didžiosioms stambiosioms arterijoms būdingos geresnės tąsumo ir
standumo savybės, kurios gerina kraujo išvarymą iš širdies į arterijų sistemą.
Fizinio krūvio metu funkcinė arterijų būklė kinta. Labai didėja pulso bangos
plitimo greitis ir mažėja periferinis pasipriešinimas, kurį lemia arteriolės. Arteriolės turi gana storą lygiųjų
raumenų sluoksnį, ir jų skersmens pokyčiai sukelia ryškius pratekančio kraujo
tūrio kitimus. Arteriolės
vadinamos arterijų sistemos čiaupais ir lemia į audinius pratekančio kraujo
kiekį.