› › Įsiręžimo mėginiai ir jų reikšmė sporto medicinoje.

Įsiręžimo mėginiai ir jų reikšmė sporto medicinoje.

Įsiręžimo mėginiai ir jų reikšmė sporto medicinoje.
1921 m. Valsalvos mėginį modifikavo Flekas, Jis tyrinėjo įsirėžimo po­veikį organizmui, nustatydamas širdies susitraukimų dažnį. FLEKO mėginys atliekamas taip: sportininkas giliai įkvepia, paskui, sulaikęs kvėpavimą, imituoja iškvėpimą. Iškvėpimo jėga lygi 40 mm Hg. Šį (iškvėpimą) įsirėžimą sportininkas turi išlaikyti iki tiek, kiek gali. Mėginio metu kas penkias sekun­des nustatomas pulso dažnis, taip pat- mėginio trukmė. Šis mėginys rodo de­šiniųjų širdies dalių funkcinę būklę. Normali būklė -per 15-20 pirmųjų se­kundžių pulsas dažnėja, o vėliau stabilizuojasi. Esant blogai širdies ir krauja­gyslių sistemos reguliacijai, pulsas gali dažnėti ir viso įsirėžimo metu.
·         Labai gera širdies ir kraujagyslių sistemos reakcija įsirėžimo metu nustatoma, jei pulsas kas penkias sekundes padažnėja vienu-dviem tvinksniais, o įsirėžimo trukmė yra 45- 55 sekundžių. Treniruotų sportininkų įsirėžus iki 60-100 mm Hg, pulsas padažnėja per 5 sek. 4-5 dūžiais. Sunkiosios atletikos sportininkai įsirėžiant gali iškvėpimo jėgą sukelti iki 150 mm Hg, tačiau pulsas didės greičiau ir daugiau trumpės įsirėžimo trukmė.
·         Reakcija yra gera, jei pulsas dažnėja 7 tvinksniais per penkias sekundes.
·         Patenkinama— kai pul­sas dažnėja 9-10 ir daugiau dūžių. Ji nustatoma žmonėms, kurių treniruotumas įsirėžimui yra vidutinis.
·         Bloga, jei pulsas iš pradžių dažnėja, o paskui ryškiai mažėja. Tokia būklė nustatoma sergančių sportininkų, kurie negali atlikti didelių įsirėžimo krūvių.

1923 m. Biurgeris organizmo reakciją įsirėžimo metu pradėjo vertinti matuodamas sistolinį kraujospūdį. BIURGERIO mėginys atliekamas taip: pama­tuojamas sistolinis kraujospūdis, paskui per 20 sek. tiriamasis atlieka 10 gilių įkvėpimų, vėl matuojamas kraujospūdis, o sportininkas po 10-ojo įkvėpimo sulaiko kvėpavimą ir 20 sek. Įsirėžia, sukeldamas iškvėpimo raumenų jėgą iki 40-60 mm Hg. Kraujospūdis matuojamas tuoj įsirėžus ir po jo.

Biurgeris išskyrė tris širdies ir kraujagyslių sistemos reakcijos tipus įsirėžimo metu:
1) sveikų netreniruotą žmonių - sistolinis kraujospūdis viso įsirėžimo metu beveik nekinta;
2) treniruotu asmenų - įsirėžimo metu kraujospūdis didėja, o po jo per 20-30 sekundžių normalizuojasi;

3) neigiama reakcija - įsirėžimo metu kraujospūdis labai mažėja. Tai susiję su bloga kraujagyslių tonuso reguliacija, esant mažesniam minutiniam širdies tūriui dėl įsirėžimo.
Tags :