Sportininkų gyvybinės plaučių talpos, kvėpavimo raumenų ir bronchų praeinamumo tyrimas ir įvertinimas.
Pats paprasčiausias tyrimas, leidžiantis spręsti
apie kvėpavimo sistemos pajėgumą, yra gyvybinės
plaučių talpos (GPT) nustatymas. Tyrimo duomenys labai priklauso nuo
krūtinės ląstos padėčių, kurios lemia skirtingą oro kiekį plaučiuose.
Krūtinės ląstos padėtys yra tokios:
1)
maksimalaus įkvėpimo;
2)
maksimalaus iškvėpimo;
3)
normalaus (įprasto ramybės būklės) įkvėpimo;
4)
normalaus (įprasto ramybės būklės) iškvėpimo.
GPT nustatoma vandeniniu
spirometru. Tiriamasis nusivalo spiritu sumirkyta vata spirometro kandiklį ir
patikslina, ar spirometro skalės rodyklė yra ties nuliu. Po to maksimaliai
įkvėpia, įkvėpimo “viršūnėje” stipriai prispaudžia prie lūpų spirometro kandiklį
ir, užspaudęs nosį, neskubėdamas maksimaliai iškvepia į spirometrą. Tai yra faktinė GPT.
Tyrimas pakartojamas kelis kartus ir užrašomi didžiausi 2 – 3 rodmenys.
Nustatant GPT
sudėtines dalis, darbo eiga tokia pati. Normaliai įkvėpus ir po to normaliai
iškvėpus, nustatomas kvėpuojamasis tūris. Tiriamajam maksimaliai
įkvėpus, o po to normaliai iškvėpus, nustatoma įkvėpimo talpa. Iš šio dydžio atėmę
kvėpuojamąjį tūrį nustatome įkvėpimo rezervinį tūrį. Tiriamajam po normalaus
iškvėpimo pro nosį maksimaliai iškvėpus pro burną į spirometrą, nustatomas
iškvėpimo rezervinis
tūris.
GPT tyrimo
duomenis galima vertinti žinant tiriamojo norminius dydžius, kurie priklauso
nuo amžiaus, lyties, antropometrinių duomenų. Norminis GPT dydis nustatomas
remiantis Antonio – Venrato formule, kurios norminė GPT yra lygi pagrindinei
medžiagų apykaitai, padaugintai – vyrų iš koeficiento 2,6, o moterų – 2,3. Vyrų
ir moterų pagrindinė medžiagų apykaita nustatoma remiantis Hariso – Benedikto
lentelėmis.
Norminį GPT
dydį galima nustatyti iš regresijos lygčių, kurias rekomendavo Europos
pulmonologų draugija, standartizuodama plaučių funkcijos tyrimus. Asmenų, kurie
yra daugiau kaip 18 metų, norminė GPT yra:
Vyrų = 0,06´ ūgis(cm) – 0,028´amžius(m) – 4,45;
Moterų = 0,0466´ūgis(cm) – 0,026´amžius(m) – 3,28;
Tiriamojo sportininko norminiai
GPT dydžiai apskaičiuojami remiantis Antonio
- Venato formule ir EPD regresine lygtimi. Toliau nustatoma, kiek
procentų faktinė GPT sudaro norminės. Tai apskaičiuojama iš formulės:
nustatytas tūris : norminė GPT´100;
Esant
normaliai kvėpavimo aparato funkcinei būklei, faktinė GPT sudaro 85-115%
norminės (100±15%);
Vertinant GPT
sudedamųjų dalių dydžius, apskaičiuojama, kiek procentų nustatytieji tūriai
sudaro visos gyvybinės plaučių talpos. Skaičiuojama iš formulės:
nustatytas tūris : faktinė GPT´100.
Normalus kvėpuojamais tūris
sudaro 10-15%, rezervinis įkvėpimo tūris 55-60% ir rezervinis iškvėpimo tūris –
25-30% visos gyvybinės plaučių talpos.
Bronchų praeinamumui įvertinti naudojami šie funkciniai mėginiai:
1) Forsuota GPT – nustatoma taip, kaip GPT įprastomis
sąlygomis, tik tiriamasis maksimaliai greitai iškvėpia . Tai padeda įvertinti
bronchų praeinamumą. Nustatę forsuotą GPT, palyginame ją su faktine GPT ir
vertiname pakitimus. Normali forsuota GPT yra 200-300 ml mažesnė už faktinę.
Jei skirtumas didėja, vadinasi bronchų praeinamumas yra pablogėjęs.
2) Spirografija
galima nustatyti bronchų praeinamumą. Tuo tikslu atliekamas Tifno mėginys
– maksimaliai įkvėpus, reikia kuo greičiau iškvėpti orą į spirografą. Kreivė
parodo, kiek oro iškvepiama per 1 sekundę. Sveiki asmenys per 1 sekundę gali
iškvėpti 80-85% GPT, o sportininkai – daugiau.
3) Dar
tiksliau bronchų praeinamumas (l/s) išmatuojamas pneumotachometru,
kurį sudaro manometras, turintis dvi skales, ir daviklis, kurio diametras gali
būti 20 ar 10 mm. Tiriamasis nusivalo spiritu sumirkyta vata daviklio antgalį,
persuka matuojamo bloko rankenėlę prie užrašo “iškvėpimas”, giliai įkvepia,
apžioja daviklio antgalį ir maksimaliai
giliai ir greitai iškvepia. Tiriantysis užrašo pneumotachometro duomenis,
atitinkančius iškvepiamo oro tūrio greitį. Po to tiriamasis persuka matuojamojo
bloko rankenėlę prie užrašo “įkvėpimas”, giliai iškvėpia, apžioja daviklio
antgalį ir maksimaliai giliai ir greitai įkvėpia.
Norint vertinti maksimalų oro
tūrio greitį, būtina jį palyginti su norminiu dydžiu. Pastarąjį nustatome
faktinę GPT padauginę iš koeficiento 1,24. Toliau nustatome, kiek procentų
faktinis oro tūrio greitis sudaro norminio. Jį apskaičiuojame iš formulės:
faktinis oro tūrio greitis : norminis oro tūrio greitis´100
Esant normaliam bronchų
praeinamumui, maksimalus oro tūrio greitis iškvepiant ir įkvėpiant yra vienodas
ir sudaro 85-115% norminio (100±15%). Bronchų praeinamumas nuo reikiamo gali
skirtis ne daugiau kaip 20%. Ištvermės sportininkų jis paprastai yra didesnis
už nesportuojančių.
Kvėpavimo
raumenų jėgos tyrimas ir įvertinimas.
Plaučių ventiliacijai svarbi
yra kvėpavimo raumenų jėga, ypač iškvėpimo raumenų. Pastariesiems nugalėti
tenka daug didesnį kvėpavimo takų pasipriešinimą, negu įkvėpimo. Kvėpavimo
raumenų jėga tiriama pneumotonometru. Tiriamasis paima pneumonometrą, nuvalo
spiritu kandiklį, giliai įkvėpia ir, gerai prispaudęs prie lūpų kandiklį,
stipriai iškvėpia. Tiriantysis užrašo pneumatonometro rodmenis, atitinkančius
iškvėpimo raumenų jėgą. Tikslinga matuoti 3-5 kartus ir nustatyti vidurkį.
Normali įkvėpimo raumenų jėga yra apie 50-60, o iškvėpimo – apie 80-150 mm Hg
stulpelio.
Nustačius faktinę iškvėpimo
raumenų jėgą, apskaičiuojama norminė. Norminė iškvėpimo raumenų jėga sudaro 0,1 dalį pagrindinės
medžiagų apykaitos. Naudojantis Hariso – Benedikto lentelėmis nustatoma
pagrindinė medžiagų apykaita ir ji padauginama iš 0,1. Nustatytas skaičius
atitinka norminę iškvėpimo raumenų jėgą. Vertinant faktinę raumenų jėgą, reikia
nustatyti, kiek procentų ji sudaro normines. Apskaičiuojam iš formulės:
faktinė jėga : norminė jėga´100.
Normali iškvėpimo raumenų jėga
sudaro 85-115% norminės (100±15%).