› › Sportininkų periferinė nervų sistema, jos funkcinės būklės vertinimas

Sportininkų periferinė nervų sistema, jos funkcinės būklės vertinimas

Sportininkų periferinė nervų sistema, jos funkcinės būklės vertinimas ir dažnesni pažeidimai.
Periferinę nervų sistemą sudaro iš galvos smegenų einan­čių 12 porų galvinių nervų ir iš stuburo smegenų einančių 31 po­ra nugarinių nervų. Visi šie nervai turi susieti centrinę nervų sistemą su receptoriais ir efektoriais, išsidėsčiusiais peri­ferijoje:  judamajame   aparate, vidaus organuose, liaukose, akyse, odoje, klausos aparate ir kt. Periferinės nervų sistemos funkcinei būklei ir jos pažeidimams tirti ir įvertinti dažniau­siai naudojami klinikiniai metodai, visų pirma specialioji ap­klausa, apžiūra ir apčiuopa.

Sportininkų periferinės nervų sistemos dažnesnės ligos.
Sportininkų periferinės nervų sistemos funkcinės būklės tyrimai labai dažnai leidžia konstatuoti vienokias ar kitokias jos sutrikimus, kurie daro poveikį viso organizmo funkcinei būk­lei. Periferinės  nervų  sistemos  susirgimų ypač padaugėja didėjant sportininko amžiui, sportiniam stažui ir meistriškumui. Tris kartus dažniau šiomis ligo­mis serga vyrai. Tarp sportininkų labiausiai paplitęs yra radi­kulitas, gedimojo nervo neuritas ir neuralgija, tarpšonkaulinė neuralgijai trišakio nervo neuralgija, veidinio nervo neuritas ir kt.
Radikulitas - tai patologinis procesas, pažeidžiąs juosmeninės kryžmens srities periferinių nervų šakneles. Jis sudaro 10-20 proc. visų sportininkų nervų sistemos ligų. Radikulitu dažniausiai susergama peršalus (kenkia sėdėjimas ant drėgnos žemės, šlapi drabužiai, skersvėjai), gavus infekciją, apsinuodijus (po gripo, tonzilito, karieso), fiziškai persitempus, dėl pokyčių stubure, atsirandančių ilgą laiką treniruočių krūviais apkraunant stuburą. Radikulito priežastis gali būti patogeninių faktorių kompleksas: irkluotojams- įprasta kūno padėtis treniruotės metu (labai įtempiami nervų kamienai), juosmens srities peršalimai vandenyje, štangos kilnotojams - ypač dideli etatiniai krūviai ir lėtiniai infekcijos židiniai.
Pagrindiniai radikulito požymiai yra juosmeninės kryžmens srities skausmai. Skausmas atsiranda staiga treniruotės, varžy­bų metu arba peršalus ir sustiprėja atliekant įvairius judesius, fizinius krūvius, kosint, čiaudint. Liga progresuoja, kai skausmas pereina į sėdmenis, kirkšnis, šlaunis. Sergančiam radikulitu būdinga antalginė poza (sumažėjusi judesių apimtis juosmens srityje). Palpuojant nuatatomas skersinių stuburo slankstelių ataugų skausmingumas, padidėjęs juosmens ir ilgųjų nugaros raumenų tonusas. Užsitęsus ligai (iki keletos savaičių) pasireiškia hipotonija, o kai kada net sėdimųjų bei kojų raumenų atrofija. Ligos pradžioje sausgysliniai refleksai pažeistoje pusėje būna pagyvėję, o sunkiai sergant - sulėtėję arba visai išnykę. Sergančiam radikulitu ligoniui būdingas tempimo simptomas:  ištiestą koją sulenkęs per klubo sąnarį (Lasego simptomas) bei palenkęs galvą (Neri simptomas) ligonis jaučia skausmą juosmens srityje, sėdmenyse, pareinantį į koją.
Radikulitas labai dažnai pereina į lėtinę formą su recidyviniais paūmėjimais. To priežastys - savarankiškas sportinin­ko gydymasis pagal nenusimanančių apie mediciną asmenų patarimus, lėtinių infekcijos židinių buvimas, taip pat labai dideli, net per dideli krūviai treniruotėse ir varžybose, labiausiai veikią juosmeninę kryžmens sritį bei judamąjį aparatą.
Sportininkai, be radikulito, neretai serga sėdimojo  nervo  neuritu  ir neuralgija, arba ischiju ir ischialgija, kurių patogenezėje svarbų vaidmenį vaidina tie patys faktoriai, kaip radikulito. Sergant: ischiju ir  ischialgija būna pažeista ne tik juosmeninės kryžmens srities stuburo šaknelės, bet ir sėdimojo nervo kamienas, sutrinka šio kamieno ir jo apvalkalėlių kraujotaka. Be to, ischijo skausmas iradijuoja į užpakalinį šlaunies ir kelio paviršių, į išorinę pėdos pusę, o ischialgijos ryškiausi požymiai yra stiprūs, priepuoliniai, deginantys skausmai pagal nervo eigą ir priverstinė kūno padėtis. Visais atvejais būna pažeistas jautrumas ir jaučiamas skausmas pagal sėdimojo nervo eigą.

Sergantis  tarpšonkauline  neuralgija sportininkas skundžiasi skausmais viename arba keliuose tarpšonkauliuose pagal tarpšonkaulinių nervų eigą. Skausmai ga­li būti pastovūs arba priepuolinio tipo, jie smarkiai padidėja atliekant fizinį krūvį, kosint, giliai kvėpuojant. Palpuojant galima nustatyti hipertenzijos zonas ir aštrų skausmą tarpšon­kaulinių nervų išėjimo iš stuburo vietose. Ligą nukelia persirgtas tonzilitas, gripas, neurovirusinė infekcija, peršalimai, stuburo patologija.
Trišakio  nervo  neuralgija pasi­reiškia ryškiais priepuoliniais, maudžiančiais, diegiančiais bei deginančiais skausmais inervuojamose vienos nervo šakos ar­ba keleto šakų zonose. Skausmai atsiranda peršalus, persirgus tonzilitu, sinusitu, sergant dantų kariesu. Esant trišakio ner­vo neuralgijai vyksta vegetaciniai ir trofiniai pokyčiai, kram­tymo ir mimikos raumenų judesiai būna skausmingi. Ant veido odos, kaklo, burnos ertmės gleivinėje galima rasti 0,5 cm diametro zonas, kurias lengvai palietus sukeliamas skausmo priepuolis, o stipriai spaudžiant skausmas išnyksta.

Veidinio  nervo  neuritas iš pradžių pasireiškia skausmais ir parestezijomis veido srityje, kurią inervuoja pažeistasis nervas. Progresuojant ligai vyksta pokyčiai judamajame aparate arba veido raumenų parezė, t.y. veido raume­nų judesių silpnumas, arba paralyžius, t.y. visiškas mimikos raumenų nejudrumas pažeistoje veido pusėje. Sportininkai šia li­ga suserga dažniausiai ilgą laiką treniruodamiesi šaltyje, ypač gavę ūmią infekciją arba esant lėtinės infekcijos židiniams.
Periferinės nervų sistemos ligas gydo gydytojas medikamen­tais, fizioterapinėmis ir kitomis gydymo priemonėmis. Jei liga ūmi, skiriamas griežtas lovos režimas, dalyvauti treniruotėse ir varžybose draudžiama iki sportininkas visiškai pasveiksta. Laiku nesuteikus pagalbos liga gali įgyti sunkią bei lėtinę formą, o tada treniruočių ir varžybų bus praleista daug daugiau.

Šių ligų profilaktikoje svarbų vaidmenį turi pedagogas. Jis privalo pažinti ligų pagrindines žymes ir laiku imtis reikia­mų profilaktikos priemonių, sekti, kaip kuruojami lėtiniai infekcijos židiniai, ar saugomasi   persišaldymo ir pan.
Tags :