› › Sportininkų širdies automatikos, dirglumo ir laidumo sutrikimai.

Sportininkų širdies automatikos, dirglumo ir laidumo sutrikimai.

Sportininkų širdies automatikos, dirglumo ir laidumo sutrikimai.
Širdies automatijos funkcija, jos tyrimas, vertinimas, pažeidimai.
Širdies automatizmą lemia joje savaime kylantis sujaudinimo potencialas. Normaliomis sąlygomis jis atsiranda pirminiame automatizmo centre - sinusiniame mazge ir išplinta į aplinkines širdies ląsteles. Sinusinis mazgas yra pagrindinis širdies ritmo vedlys. Širdis dirba sinusiniu ritmu. Sveikų netreniruotų žmonių sinusinis mazgas skleidžia 60—90 impulsų per minutę. Dėl to normalus širdies susitraukimų dažnis, atitinkantis pulso dažnį, yra 60-90 k./min. Toks širdies susitraukimų dažnis vadinamas normokardija.
Sportininkų vyrauja sumažėjęs sinusinio mazgo aktyvumas, ir jei pulsas yra mažesnis kaip 60 k./min., jiems nustatoma sinusinė bradikardija. Bradikardija  pagrindinės  medžiagų apykaitos  sąlygomis  gerai  treniruotų sportininkų gali siekti 50 ar net 40 širdies susitraukimų per minutę. Jeigu bradikardija būna rytais ir ją sukelia daugiametės treniruotės, tuomet bradikardija laikoma teigiamu širdies funkcinių galimybių požymiu. Tačiau jeigu bradikardija atsiranda staiga, vienos - dviejų savaičių laikotarpiu, suintensyvėjus treniruočių procesui, sportininkui treniruojantis, gal net sirgu­liuojant, ji gali būti ūminio širdies pertempimo simptomas.

Sutrikus nerviniam ir humoraliniam širdies veiklos valdymui taip pat prasi­dedant širdies pažeidimams, sportininkams galima nustatyti sinusinę tachi­kardiją. Jos metu širdies susitraukimų dažnis fizinės ir psichinės ramybės są­lygomis yra didesnis kaip 90 k./min.
Normalaus sinusinio ritmo metu intervalų R-R trukmė viso EKG rašymo metu beveik yra vienoda. Tačiau kai kurių sportininkų R-R trukmė svyruoja. Tai sinusinė aritmija. Intervalų R-R trukmės svyravimai susiję su kvėpavimo procesu: įkvepiant jų trukmė mažėja, ir širdies susitraukimų dažnis didėja, o iškvepiant intervalų R-R trukmės didėja, ir širdies susitraukimų dažnis mažėja. Dėl to sinusinė aritmija dar kitaip vadinama respiracine, arba kvėpavimo, aritmija. Ryški kvėpavimo aritmija yra vienas iš svarbių funkcinės širdies būklės rodiklių, rodančių sutrikusį sinusinio mazgo centrinį valdymą. Tai gali būti susiję su sportininko persitreniravimu.

Kitos laidžiosios sistemos dalys (prieširdiniame skilvelių, arba atroventrikuliniame, mazge, Hiso pluošto kojytėse, Purkinjė skaidulose) vadinamos slaptaisiais (latentiniais) širdies ritmo vedliais, arba antriniais automatizmo centrais. Patologinių pokyčių metu antriniai automatizmo centrai gali tapti širdies ritmo vedliais. Pažeidus širdies ląsteles dėl jų dalinės depoliarizacijos sujaudinimo impulsas gali kilti visiškai netipiškose (ektopinėse) vietose- paprastose prieširdžių ir skilvelių raumeninėse ląstelėse. Dėl to gali būti prieširdinis, atrioventrikulinis ir kitoks širdies ritmas.
Prieširdinio ritmo metu širdis dirba ne sinusinio mazgo ritmu, bet prieširdžių raumenyje esančių suaktyvėjusių ląstelių grupių ritmu. Toks ritmas būna pažeidus sinusinį mazgą.
Prieširdinio skilvelių, arba atrioventrikulinio, ritmo metu širdies veik­lai vadovauja prieširdinis skilvelių, atrioventrikulinis, mazgas. Taip būna tuo­met, kai slopinamas sinusinio mazgo aktyvumas arba padidėja atrioventrikulinio mazgo automa­tizmas.
Sportininkų dažnai būna kintamasis, arba migracinis, ritmas. Kintamuoju, arba migraciniu, vadinamas toks širdies ritmas, kai širdies veiklai vadovauja tai sinusinis, tai atrioventrikulinis mazgas.

 Širdies dirglumo funkcija, jos tyrimas, vertinimas, pažeidimai.
Sportininkų širdies dirglumas dažniausiai yra normalus. Tam tikrais atvejais gali padidėti kurios nors širdies raumeninių ląstelių gru­pės dirglumas. Dažniausiai ektopiniai padidėjusio dirglumo židiniai sportininkams atsiranda prieširdžių ir skilvelių miokarde bei prieširdiniame skilvelių, atrioventrikuliniame, mazge. Juos sukelia raumeninių širdies ląstelių pažeidimas, kitų ligų neigiamasis poveikis širdžiai, taip pat distrofiniai širdies raumens procesai.

Padidėjus ektopinių židinių jaudrumui, šalia normalių periodiškai lygiais tarpais pasikartojančių širdies susitraukimų atsiranda priešlaikiniai širdies susitraukimai, vadinami ekstrasistolėmis. Ekstrasistoles sportininkai subjektyviai jaučia ir apibūdina kaip atsirandančius širdies „permušimus”. Būdingas visų ekstrasistolių EKG požymis yra pakitę R-R intervalai: prieš ekstrasistolę jų trukme mažėja, o po ekstrasistoles - didėja. Ši padidėjusi R-R intervalo trukmė po ekstrasistoles vadinama kompensacine pauze.

Sportininkams tarp pagrindinių veiksnių, aktyvinančių šiuos širdies mechanizmus, svarbiausi yra: emociniai krūviai, vegetacinės nervų sistemos aktyvumo pokyčiai, nerviniai refleksiniai ir neurohormoniniai poveikiai, elektroliltų sutrikimas (disbalan­sas), režimo klaidos, organizmo apsinuodijimas iš lėtinių infekcijos židinių. Visų veiksnių, sukeliančių sportininkams ekstrasistoles, poveikį stiprina dideli fiziniai krūviai ir dažnas pervargimas.
Sportininkams ekstrasistoles nustatomos dažniau negu nesportuojantiems žmonėms.
Ekstrasistolės, užrašomos ramybės sąlygomis ir išnykstančios fizinio krūvio metu, rodo funkcinį jų pobūdį, neturi didesnės klinikinės reikšmės ir jų prognozės yra palankios. Šalia ramybės ekstrasistolių, sportininkams eks­trasistolės gali atsirasti fizinio krūvio metu ir atsigavimo periodu. Krūvio ekstrasistolės jau yra svarbus požymis, rodantis ryškius prepatologinius ir patologinius širdies pokyčius.   
                                                                             
Širdies laidumo funkcija, jos tyrimas, vertinimas, pažeidimai.
Širdies laidumo funkciją apibudina jaudinimo impulso, susidariusio sinusiniame mazge, plitimo trukmė prieširdžių miokardu, prieširdiniu skilvelių, arba atrioventrikuliniu, mazgu, Hiso pluošto kojytėmis ir darbiniu miokardu.
Laidumą nuo sinusinio mazgo iki darbinio miokardo ląstelių rodo EKG intervalo P-Q trukmė. Sveikų suaugusių žmonių norma yra 0,12-0,2 sek. Sportininkų intervalo P-Q trukmė gali būti tokia pati kaip ir sveikų netreniruotų žmonių. Kai kurių, sportininkų, turinčių bradikardiją, intervalo P-Q trukmė gali būti šiek tiek didesnė, tačiau dažniausiai nėra didesnė kaip 0,22 sek. Tai rodo normalų laidumą laidžiąja širdies sistema. Pablogėjusi laidumo funkcija vadinama blokada, kuri gali būti dalinė, kai sujaudinimo impulsas lėčiau ir ne visada praeina atitinkama laidžiosios siste­mos dalimi, ir visiška, kai sujaudinimo impulsas konkrečios laidžiosios siste­mos dalimi nepraeina. Jei intervalo P-Q trukmė yra didesnė už 0,22 sek., tai yra I laipsnio dalinė atrioventrikulinė blokada. Tokia būklė nustatoma pervargusiems ar persitreniravusiems sportininkams, kuriems reikalinga medici­nos pagalba ir būtina visiškai pakeisti treniruotės procesą.
Jei sujaudinimo impulsas nebepereina iš prieširdžiu į skilvelius, prieširdžiai dirba vienu ritmu, o skilveliai – kitu. Ši būklė vadinama visiška, arba totaline blokada. Visiška atrioventrikulinė blokada dėl padidėjusio klajoklio nervo, n.vagus, slopinamojo poveikio atrioventrikuliniam mazgui gali būti pašalinta gydant vaisiais ir visiškai pakeitus treniruočių procesą. Tačiau sportininkams gali atsirasti visiška atrioventrikulinė blokada ir po ūmių širdies ligų, gripo, anginos ir kitų sutrikimų. Tokiais atvejais sportuoti draudžiama.    
                                         
Laidumą skilveliuose rodo komplekso QRS trukmė. Sveikų suaugusių žmonių ji būna 0,06-0,09 sek. Sportininkų QRS trukmė dažniausiai būna ties 1 viršutine normos riba, o turinčių širdies raumens hipertrofiją, komplekso QRS trukmė gali būti 0,1 sek. ir daugiau. Laidumas skilveliuose sutrinka dėl Hiso pluošto kojyčių ir jų šakelių tam tikrų blokadų. 
Hiso pluošto kojyčių blokada vadinama tokia būklė, kai jaudinimo impulsas kuria nors viena arba dviem kojytėmis praeina lėčiau negu įprasta - dalinė blokada - arba visai nepraeina - visiška, arba totalinė, blokada.                                                     
Laidumo sutrikimai skilveliuose (intraventrikulinė blokada) klasifikuojami vadovaujantis Hiso pluošto struktūra. Atsižvelgiant į ją, Hiso pluoštas dalijamas į tris funkciškai savarankiškas šakas: kairiąją priekinę, kairiąją užpakalinę ir dešiniąją kojytes. Sutrikus kurios nors kojytės impulso laidumui, pakinta QRS kompleksas (dėl pakitusio jaudinimo bangos plitimo skilveliais).
esant intraventrikulinei blokadai, jaudinimo impulsas pirmiau praeina dviem arba viena iš trijų kitų nepažeistų kojyčių į vieną skilvelį, o tik vėliau pažeistąja kojyte (jei esti dalinė blokada) arba per pertvarą (jei esti visiška blokada) į antrąjį skilvelį. Su šiuo procesu susijusi ir pagrindinė skilvelinės, arba intraventrikulinės, blokados savybė: abu skilveliai sujaudinami vienu metu ir skilveliuose ilgiau plinta jaudinimas.

Kai kuriais atvejais didėja komplekso QRS trukmė ir nesant intraventrikulinės blokados. Tai būna Volfo-Parkinsono-Vaito sindromo (WPW) atvejais, kai ties atrioventrikuliniu mazgu yra papildomų impulsą iš prieširdžių į skilvelius greitai praleidžiančių skaidulų. Jomis praėjusi tam tikra jaudinimo impulso dalis prieš laiką pradeda dirginti skilvelius. Esant WPW, dėl papildomos jungties gali susiformuoti grįžtamasis jaudinimo impulsas, sukeliantis tiek ramybės, tiek fizinio krūvio metu paroksizminę tachikardiją, prieširdžių plazdėjimą ar virpėjimą ir kitus ritmo sutrikimus, pavojingus gyvybei.
Tags :