Treniruočių ir varžybų krūvio vertinimas tiriant išorinius nuovargio požymius, kūno masę, puslą, kraujospūdį ir atliekant ortostatinį mėginį.
Anamnezė
ir išorinių nuovargio požymių
stebėjimas. Remiantis jais gydytojas ir treneris gali įvertinti sportininko
organizmo bendrą būklę, fizinės įtampos bei nuovargio laipsnį. Prieš užsiėmimą
išsiaiškinam sportininko savijauta, bendro nuovargio jautimą, norą treniruotis
ir tt.
Per treniruotes taip pat
išsiaiškinama, kokia sportininko savijauta, jo subjektyvi nuomonė dėl poilsio
intervalų trukmės, atskirų pratimų atlikimo sunkumus ir tt. Jeigu sportininkas
turi kokių nors nusikundimų per treniruotes ar po jos, vadinasi, fiziniai
krūviai neatitinka jo pasiruošimo lygo arba yra kokie nors sveikatos
sutrikimai.
§
IŠORINIŲ NUOVARGIO POŽYMIŲ STEBĖJIMAS treniruočių
metu leidžia įvertinti nuovargio
laipsnį. Vizuoliai stebint kreipiamas dėmesys į odos atspalvį,
prakaitavimą, kvėpavimo pobūdį, judesių koordinaciją, dėmesį.
Normali
odos spalva arba vos pastebimas jos paraudimas, nežymus jos prakaitavimas,
padažnėjęs kvėpavimas, normali judesių koordinacija ir eisena rodo, kad nesama
nuovargio, arba, jei yra, tai mažo laipsnio nuovargis.
Vidutinio
laipsnio nuovargiui būdinga veido odos paraudimas, stiprus prakaitavimas,
gilus padažnėjęs kvėpavimas, judesių koordinacijos sutrikimas atliekant pratimus,
nepasitikintis žingsnis, svirduliavimas einant.
Didelio laipsnio
nuovargis, besiribojęs su pervargimu būna tuomet, kai matyti ryškus odos
paraudimas ar pablyškimas, gausus prakaitavimas, labai padažnėjęs, paviršutinis
net netvarkingas kvėpavimas, akivaizdus judesių koordinacijos ir dėmesio
sutrikimas.
§
KŪNO MASĖS MATAVIMAS.
Jis atliekamas, jeigu yra
svarstyklės treniruočių vietose. Sportininkai sveriami prieš treniruotes
ir tuoj po jos. Treniruočių metu paprastai netenkama 2-3% Dideli masės
nuostoliai per treniruotę rodo nepakankamą fizinį pasiruošimą, o maži – nepilną
krūvį per užsiėmimus.
§
PULSO DAŽNUMO NUSTATYMAS. Jis atliekamas prieš užsiėmimą, po apšilimo,
atskirų pratimų, poilsio intervalų arba
sumažėjus fizinio krūvio intensyvumui.
Pulsui per užsiėmimą esant 100 – 130 k/min krūvis nedidelio intensyvumo.. jei
pulsas 140-170k./min. Tai krūvis vidutinis ar net didesnis už vidutinį
intensyvumą. Esant pulsui 180
-200k./min., turime krūvį viršijantį sportininko galimybes. Svarbu įvertinti
pulso atstatymą po fizinių krūvių. Gerai treniruotų sportininkų pulsas per 60 –
90 s sumažėja nuo 180 – 160 k./min, iki 120k./min.
§
KRAUJOSPŪDŽIO MATAVIMAS. Jis leidžia įvertinti pokyčius,
apibūdinančius organizmo adaptacija fiziniams krūviams. Priklausomai nuo
medicininės o pedagoginės kontrolės uždavinių arterinis
kraujospūdis visuomet matuojamas prieš treniruote, o vėliau:
1.
Arba po kiekvieno pratimo ir poilsio intrevalų
tarp jų.
2.
Arba po atskirų pratimų serijų ir atsistatymo
periodu po jų.
3.
Arba tik po atskirų treniruotės dalių.
Įvertinant kraujospūdžio pokyčius
atsižvelgiama į sistolinį, diastolinį ir pulsinį spaudimą.
Pagal sistolinio
spaudimo pakitimus sprendžiama apie krūvio dydį ir kardiovaskulinės
sistemos reakcija į tą krūvį. Jeigu sistolinis spaudimas 180-200 mmHg, tai krūvis didelis, o kardivaskulinės
sistemos reakcija stipri, jei 140-170mmHg, tai krūvis vidutinis ir
kardiovaskulinis sistemos reakcija vidutinė, sistolinis
spaudimas 130-140 mmHg, tai krūvis nedidelis, o kardiovaskulinės sistemos
reakcija į tą krūvį silpna. Esant gerai adaptacijai sistolinio
spaudimo ir pulso pokyčiai eina lygiagrečiai. Pablogėjusiai adaptacijai
būdinga tai, kad sumažėja sistolinis spaudimas,
o pulsas lieka tas pats arba padažnėja.
Diastolinis
spaudimas, esant normaliai kardiovaskulinės sistemos reakcijai į
fizinį krūvį, šiek tiek sumažėję, arba iš esmės nekinta.
§
ORTOSTATINIS MĖGINTS.
Jis leidžia įvertinti organizmo
f-cijų atsistatymo laipsnį po buvusių treniruočių. Dėl to šis mėginys
dažniausiai atliekamas rytais, sportininko pulsas skaičiuojamas dar jam gulint
lovoje, o po to išlipus iš patalo. ( normaliai skiriasi 10-12 dūžių per 1
min.). jeigu reikia įvertinti visos dienos treniruočių krūvius, tai ortostainis
mėginys atliekamas ryte ir vakare. Jeigu kasdien atliekant ortostatinį
mėginį pastebimi nežymūs pulso svyravimai (lyginant padėties gulint su
stovint), vadinasi šiuo atvėju sportininko organizmas lengvai susidoroja su
treniruočių krūviais. Jeigu mėginio rodikliai būna gerokai padidėję, vadinasi
organizmas nevisiškai atsistato nuo vienos treniruotės iki kitos ir rytdienos
ar mikrociklo treniruotes pradeda esant pablogėjusiai f- nei būklei.